Sekmadienį vykę vietos valdžios rinkimai laikomi svarbiu išbandymu autoritariškam R.T.Erdoganui, 81 mln. gyventojų turinčiai šaliai susidūrus su rimtu ekonomikos nuosmukiu ir didele infliacija, dėl kurios nuolat auga maisto kainos ir nedarbo lygis.
Pagrindinės opozicijos partijos pergalė lenktynėse už Ankaros mero postą turi didelę simbolinę reikšmę: AKP ir šios politinės jėgos pirmtakė, besivadovavusi islamizmo principais, kontroliavo sostinę pastaruosius 25 metus.
Teisę atiduoti balsą už kandidatus į 30 didmiesčių, 51 provincijos sostinės ir 922 rajonų merus šįkart turėjo 57 mln. Turkijos piliečių.
Didmiesčiuose rinkėjai turėjo mesti į balsadėžes po keturis biuletenius, pasirinkdami partijų atstovus, pretenduojančius į metropolinių zonų ir rajonų merų, savivaldybių tarybų narių bei apylinkių administratorių pareigas.
Remiantis valstybinės Anatolijos naujienų agentūros neoficialiais duomenimis, Ankarai nuo šiol vadovaus pasaulietiškos Respublikos liaudies partijos (CHP) kandidatas Mansuras Yavasas. Taip pat paaiškėjo, kad AKP ir toliau valdys didžiąją dalį iš 25 Ankaros metropolinės zonos rajonų.
Vyriausybė vykdė agresyvią kampaniją, nukreiptą prieš M.Yavasą ir jo partiją, kaltindama opozicionierių dokumentų klastojimu bei mokesčių slėpimu.
Valdantiesiems ir juos remiantiems nacionalistams pavyko surinkti daugiau nei pusę balsų visoje Turkijoje, taigi, R.T.Erdoganas pasiekė pergalę.
Anksti pirmadienį kalbėdamas iš AKP būstinės Ankaroje balkono prezidentas pareiškė, kad rinkimuose triumfavo jis ir jo sąjungininkai. Tam tikrą nesėkmę pripažinęs valstybės vadovas pažadėjo, kad jo partija mėgins išsiaiškinti savo klaidas ir pasitaisyti.
Pirmadienio rytą buvo vis dar skaičiuojami balsai Turkijos didžiausiame mieste ir komercijos centre Stambule. Abu kandidatai – CHP atstovas Ekremas Imamoglu ir AKP deleguotas buvęs premjeras Binali Yildirimas – paskelbė savo pergalę.
Šio 15 mln. gyventojų turinčio miesto mero postas yra svarbus: nuo šių pareigų 1994 metais karjeros laiptais pradėjo kopti pats R.T.Erdoganas.
Provincijose, kur dauguma gyventojų yra kurdai, viena prokurdiška partija užsitikrino septynis merų mandatus, bet neteko kelių savo tvirtovių kontrolės – ją perėmė valdančioji partija.
Ministrų kabinetas prieš rinkimus buvo pakeitęs šių miestų anksčiau išrinktus merus vyriausybės paskirtais patikėtiniais, taip susidorodamas su Liaudies demokratine partija (HDP), kurią kaltina palaikant ryšius su uždrausta kurdų kovotojų grupuote. Per vėliausią balsavimą HDP atgavo dalį šių postų.
