Kaip rašo A.Applebaum, jau 2000 metais knygoje „The America We Deserve“ D.Trumpas išreiškė savo poziciją, kad dalyvavimas tarptautiniuose konfliktuose nėra Amerikos interesų lauke ir nevertas amerikiečių gyvybių. „Pasitraukimas iš Europos kiekvienais metais šaliai sutaupytų milijonus dolerių. NATO pajėgų dislokavimo Europoje kaina yra milžiniška. Šias lėšas būtų galima panaudoti geresniems tikslams“, – buvo rašoma D.Trumpo knygoje.
Sienos, tiek metaforiškos, tiek fizinės, augs visame pasaulyje.
Per savo rinkimų kampaniją jis tokį požiūrį kartojo nuolatos, nors beveik visais kitais klausimais jo nuomonė nuolatos keitėsi. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie abortus jis gali palaikyti įvairias puses – priklausomai nuo auditorijos. „Tačiau kalbėdamas apie NATO ir Rusiją D.Trumpas niekada nedvejoja. Kovo mėnesį jis apibūdino NATO kaip „atgyvenusią“. Savo pirmojoje užsienio politikai skirtoje kalboje jis panaudojo šūkį „Amerika pirmiausia“ („America First“), garsųjį izoliacionistinį posakį, paskutinį kartą girdėtą penktajame dešimtmetyje. Jis kvietė Japoniją ir Pietų Korėją įsigyti branduolinį ginklą“, – rašoma publikacijoje.
A.Applebaum pažymi, kad tuo pačiu metu jis nuolatos liaupsino diktatorius, ypač V.Putiną. 2014 metais jis palaikė V.Putino įsiveržimą į Ukrainą. „Jis nekalba apie Rusijos ekonominį nuosmukį ar nuožmų autoritarizmą, galbūt todėl, kad nežino apie tai, o galbūt dėl to, kad jam nerūpi“, – rašo A.Applebaum, primindama, kad D.Trumpo kampanija sulaukė atviro Rusijos palaikymo. D.Trumpas nuo pat savo politinės karjeros pradžios apsupo save žmonėmis, susijusiais su V.Putinu, „Gazprom“ ir Rusijos oligarchais, o D.Trumpui itin artimas buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas apibūdino Estiją kaip „Sankt Peterburgo priemiesčius“.
A.Applebaum prisiminė prieš kelias savaites vykusį susitikimą, kuriame dalyvavo karinių pajėgų atstovai iš visos Europos. Šiame susitikime visiems buvo aiškūs du uždaviniai: apginti Europą nuo terorizmo ir apginti Europą nuo Rusijos. „Susitikimui vadovavo, kaip įprasta NATO kontekste, Amerikos generolai. Dabar mes nebegalime manyti, kad Amerikos generolai visuomet vadovaus tokiems susitikimams. Mes daugiau nebegalime tikėtis, kad Rusijos kariuomenės ar hibridinio karo išpuoliui Ukrainoje ar Baltijos šalyse pasipriešins vieningai mąstančių šalių aljansas“, – rašo A.Applebaum.
„Vadovaujant prezidentui D.Trumpui mes negalime manyti, kad Amerika yra laisvojo pasaulio ar bet ko kito lyderė. Protekcionizmas, o ne laisvoji prekyba ką tik laimėjo rinkimus, ir tai turės pasekmių“, – rašo autorė. Ji teigia, kad laisvoji prekyba turi įvairių pasekmių, tačiau vienas iš privalumų yra tai, kad ji susieja valstybes politiškai, o taip pat ekonomiškai.
„Sienos, tiek metaforiškos, tiek fizinės, augs visame pasaulyje, – tarp Vakarų valstybių ir tarpusavyje, – rašo A.Applebaum. Ji sako, kad pokyčiai užtruks ilgus metus – rinkos sugrįš į buvusias pozicijas, kaip ir „Brexit“ atveju, o politikos pokyčiams gali prireikti ir visos kartos. – Tačiau pokyčiai artėja, ką mums sako populistai tokioje daugybėje šalių. Kelias artimas dienas ir savaites amerikiečiai bus susikoncentravę ties pasekmėmis namie, ypač turint galvoje, kad D.Trumpo vedami respublikonai dabar dominuos Senate ir Aukščiausiame teisme. Tačiau svarbu aiškiai suvokti ir pasekmes visam likusiam pasauliui“.
