O.Arestovyčius interviu M.Feiginui teigė, kad sprogimas, po kurio sugriuvo Antonivkos tiltas, buvo galingas, todėl yra dvi galimybės: arba HIMARS pataikė į sunkvežimį, kuris vežė šaudmenis, arba per ataką detonavo rusų padėti sprogmenys, kuriais jie ketino po atsitraukimo susprogdinti tiltą.
Lemtingas prasiveržimas
O.Arestovyčius pabrėžė, kad didelės reikšmės turėjo rusų gynybos Kiselevkoje subyrėjimas.
Anot jo, yra kelios versijos, kas galėjo nutikti: arba rusai, apimti panikos, nutarė bėgti, supratę, kad tilto už nugaros nebėra, arba kilo maištas, kurį sukėlė atsisakę kovoti mobilizuotieji.
-
Pranešama, kad Ukrainos kariai pasiekė Chersoną
-
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: palikę Chersoną rusai jau ruošiasi gintis Kryme
-
V.Zelenskis: Chersonas grįžta ukrainiečių kontrolėn, ginkluotųjų pajėgų junginiai įžengia į miestą
-
Ukrainos pajėgas kelyje į Chersoną pasitiko šypsenos, gėlės ir rusų paliktos minos
-
Chersono išvadavimas sukėlė džiaugsmo protrūkį Kyjive
„Jiems nepavyko Kiselevkoje, o mūsų kariai iš karto puolė į Čornobajivką ir greitai atsidūrė Chersono pakraščiuose. Taigi, tiesiai į Chersono pakraščius. Įsivaizduokite, kas vyko rusų karių radijo eteryje. Ukrainos pajėgos jau Chersono pakraštyje, o naktį sunaikintas Antonivkos tiltas.
Beje, Antonivkos tilto susprogdinimas taip pat sunaikino ten buvusią pontoninę perėją, per kurią jie ėjo pėsčiomis. Didžioji dalis karių, turėjusių laikyti visas šias gynybines linijas, pėsčiomis bėgo per Nova Kachovkos užtvanką.
Akivaizdu, kad prieš tai jie išvežė įrangą ir ginkluotę, ypač desantininkų. Jie išėjo per tiltus ir perėjas, kurias buvo galima pereiti. O motorizuotieji šauliai, tarp kurių buvo daug mobilizuotų, jie, kaip ir desantininkai (kurie, beje, ruošėsi gatvės mūšiams), turėjo gana ilgai laikyti placdamą“, – pasakojo jis.
Tikina, kad rusai patyrė didelių nuostolių
Pasak O.Arestovyčiaus, Ukrainos pajėgos apšaudė per Kachovkos užtvanką pėsčiomis naktį besitraukusius rusus. „Mažiausiai 4 kolonas, remiantis pačiais konservatyviausiais duomenimis, apšaudėme smarkiai“, – sakė O.Arestovičius.
Pasak jo, į nelaisvę paimtų rusų nėra daug, tačiau bus dar nemažai „pasiklydusių“. O.Arestovyčius tikina, kad okupantai paliko daug vertingos įrangos. Jis pabrėžė, kad kairįjį Dnipro krantą pasiekusių rusų dalinių kovinis pajėgumas buvo ribotas dėl didžiulių technikos nuostolių.
O.Arestovyčius pažymėjo, kad dešiniajame Dnipro krante buvo ne mažiau kaip 20 000 rusų karių. Jie neorganizuotai išėjo grupelėmis. Anot jo, tikriausiai kažkuriuo metu vadovybė prarado karių kontrolę. Okupantai supanikavo ir bėgo per Dniprą įvairiausiomis valtimis, kokias tik rado.
O.Arestovyčius pažymėjo, kad dar naktį rusai užėmė gynybines pozicijas kairiajame krante, bet netrukus atsitraukė.
