Antradienį susitikimą dėl Kalnų Karabacho planuoja JT Saugumo Taryba, sako diplomatai

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį planuoja surengti skubų susitikimą už uždarų durų dėl ginčijamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano savaitgalį įsiplieskus įnirtingiems susirėmimams, pirmadienį naujienų agentūrą AFP informavo diplomatai.
Jerevano gatvėse ieškoma savanorių
Jerevano gatvėse ieškoma savanorių / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Susitikimo paprašė Vokietija ir Prancūzija, tačiau kitos Saugumo Tarybai priklausančios Europos šalys – Belgija, Britanija ir Estija – palaikė tokį žingsnį, sakė šaltiniai.

Gyvybių pareikalavęs smurto protrūkis įsiplieskė tęsiantis kasmetinei JT Generalinei Asamblėjai ir pakurstė būgštavimus dėl naujo karo tarp buvusių sovietinių respublikų Armėnijos ir Azerbaidžano, nuo 10-o dešimtmečio pradžios konfliktuojančių dėl Jerevano remiamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono.

VIDEO: Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina vienas kitą teritorijos, nutolusios nuo Kalnų Karabacho, apšaudymu – daugėja aukų

Bendras aukų skaičius pirmadienį išaugo iki 67, įskaitant devynis civilius: septynis Azerbaidžano, ir du Armėnijos pusėje.

Kovos tarp musulmoniško Azerbaidžano ir krikščioniškos Armėnijos gali įtraukti svarbias regiono žaidėjas Rusiją, turinčią karinį aljansą su Armėnija, ir Turkiją, remiančią Azerbaidžaną.

Abiem pusėms kaltinant viena kitą dėl naujausių susirėmimų, pasaulio lyderiai ragino laikytis ramybės, tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Armėnija turi užbaigti Kalnų Karabacho „okupaciją“.

Kol kas neaišku, kas išprovokavo sekmadienį atsinaujinusius susirėmimus, kurie yra kruviniausi nuo liepos mėnesio, kai abejose pusėse žuvo 17 žmonių. Tuo metu 2016 metų balandį per keturias intensyvių kovų Kalnų Karabache dienas, kurios buvo didžiausias smurto proveržis per kelis dešimtmečius, vos nevirtęs tikru karu, žuvo dešimtys abiejų šalių žmonių.

Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose.

Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano 1994 metais atplėšė Armėnijos remiami separatistai per 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą, kuris baigėsi negalutinėmis paliaubomis.

Šią teritoriją dabar valdo Armėnijos remiama separatistų vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę, kurios nepripažino nė viena valstybė.

Derybos vienam iš didžiausių konfliktų, kilusių 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai, išspręsti yra iš esmės įstrigusios nuo 1994 metais pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo.

Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos kaip „Minsko grupė“ tarpininkavo taikos pastangoms, bet ankstesnės didelės pastangos dėl taikos susitarimo žlugo 2010-aisiais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis