Antrąją bangą pasitinkant: ar Vokietija ir vėl geriau pasiruošė naujiems pandemijos smūgiams?

Vokietijai pavasarį pirmoji koronaviruso banga pakenkė kur kas mažiau nei kaimyninėms Europos šalims. Dabar vėluoja smogti ir antroji banga – ar tai reiškia, kad Berlyne vėl bus geriau pasirengta naujiems išbandymams? Nebūtinai, rašo „The Daily Telegraph“.
Vokietija pasitinka antrąją koronaviruso bangą
Vokietija pasitinka antrąją koronaviruso bangą / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Koronavirusas tikrai vėl spaudžia Vokietiją. Prieš kelias dienas kanclerė Angela Merkel įspėjo, kad gresia katastrofa, jei nebus imtasi drastiškų veiksmų.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę jau paskelbta, kad vaikai į mokyklas turi atsinešti antklodžių, nes ten kas 20 minučių būtina praverti langus ir išvėdinti patalpas. Be to, paaiškėjo, kad izoliuojasi visa Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos vadovybė.

Apie naujų infekcijų rekordus pranešama kone kasdien. Praėjusį penktadienį užregistruoti 7334 užsikrėtimai, dieną prieš tai – 6638. Savaitgalį, tiesa, infekcijų skaičius sumažėjo, bet tik todėl, kad laboratorijos nedirba visu pajėgumu.

„Nesitikime, kad skaičiai rytoj pradės kristi. Jie toliau kils, – teigė A.Merkel administracijos vadovas Helge Braunas. – Prasideda tikrai didelė antroji banga. Situacija gerokai rimtesnė nei pavasarį.“

Italija supažindino su grėsme

Toks vertinimas išties niūrus šaliai, kuri, kaip atrodė iki šiol, su pandemija kovojo geriau nei bet kuri kita Europos valstybė.

„Vokiška išimtis?“ – anksčiau šiais metais, kai Vokietija fiksavo ir gerokai mažiau užsikrėtimų koronavirusu, ir užsikrėtusių žmonių mirčių, klausė JAV dienraščio „The New York Times“ antraštė.

Net ir prieš mėnesį netrūko publikacijų, kuriose buvo konstatuojama, kad Vokietija sugebėjo išvengti antrosios COVID-19 bangos. Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas netgi įsigudrino pareikšti, kad vokiečiai klusniau laikosi taisyklių negu „laisvę mylintys“ britai.

imago images/Stefan Zeitz/Scanpix nuotr./Tuščias Berlyno Brandenburgo oro uostas
imago images/Stefan Zeitz/Scanpix nuotr./Tuščias Berlyno Brandenburgo oro uostas

Šiandien visa tai atrodo jau gana toli. Vis dėlto Vokietija, anot stebėtojų, turi vieną reikšmingą pranašumą prieš tokias šalis kaip Prancūzija, Ispanija ar Jungtinė Karalystė – laiką.

Kai pagrindinio A.Merkel patarėjo sveikatos ir koronaviruso krizės klausimais, profesoriaus Christiano Drosteno, paklausė, kokia Vokietijos paslaptis suvaldant pandemiją, jo atsakymas buvo labai paprastas.

Visuomenė grėsmę jau vertino rimtai, nes skaitė pranešimus iš Italijos. Daugelis žmonių laikėsi taisyklių dėl socialinės distancijos.

„Mes veikėme lygiai taip pat, kaip ir kitos šalys. Mes niekur labai ypatingai nepasižymėjome. Bet mes tiesiog ėmėmės veiksmų šiek tiek anksčiau“, – pareiškė Ch.Drostenas.

Kai į Vokietiją atkeliavo pirmoji COVID-19 banga, šalies vyriausybė puikiai žinojo, kas prieš kelias savaites vyko Italijoje ir Ispanijoje. O iš ten skriejo pranešimai apie užkimštas ligonines ir morguose netelpančius aukų kūnus.

„Mums pasisekė. Visuomenė grėsmę jau vertino rimtai, nes skaitė pranešimus iš Italijos. Daugelis žmonių laikėsi taisyklių dėl socialinės distancijos“, – pažymėjo Marburgo universiteto profesorius Maxas Geraedtsas.

A.Merkel raginimai piktina

Istorija kartojasi – Vokietijai antroji pandemijos banga ir vėl smūgiuoja vėliau nei daugeliui kitų Europos valstybių.

Vis dėlto dar neaišku, ar tokiu pranašumu Berlynas dar kartą sugebės pasinaudoti. Mat vyriausybė negali neatsižvelgti ir į visuomenės nuovargį bei vis įtaresnius žvilgsnius į nesiliaujančius suvaržymus.

Vasarą tūkstančiai Berlyne jau protestavo prieš vyriausybės kovos su pandemija priemones. Viena kraštutinių dešiniųjų grupė net pabandė šturmuoti Reichstagą.

„Scanpix“ nuotr./Berlyne rugpjūčio 29 d. į protestą rinkosi nepritariantieji Vokietijoje kovoje su COVID-19 taikomoms priemonėms
„Scanpix“ nuotr./Berlyne rugpjūčio 29 d. į protestą rinkosi nepritariantieji Vokietijoje kovoje su COVID-19 taikomoms priemonėms

A.Merkel nuolat žarsto įspėjimus apie gresiančią katastrofą ir dėl to spaudoje jau yra vadinama „Kasandra“. Kanclerės pastangos įvesti griežtesnius apribojimus daug ką erzina, o žemių lyderiai praėjusią savaitę atmetė jos raginimus suvaržyti keliavimą Vokietijos viduje.

Testų dabar atliekama tiesiog per daug – laboratorijos visoje šalyje įspėja, kad jau per sunku laiku atlikti tiek tyrimų.

Paskirų valstijų iniciatyva laikinai neleisti žmonėms, gyvenantiems žemėse, kur fiksuojama daugiausia infekcijų, apsistoti viešbučiuose ar atostogų nameliuose, sukėlė tokį visuomenės pyktį, kad idėjos buvo iškart atsisakyta.

Vokietijos teismai pakišo koją ir pačiai A.Merkel. Jie atšaukė anksčiau priimtą sprendimą Berlyne nuo 23 valandos uždaryti restoranus ir barus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Galiausiai naštos nebeatlaiko likusio pasaulio giriama vokiečių testavimo ir kontaktų atsekimo programa. Testų dabar atliekama tiesiog per daug – laboratorijos visoje šalyje įspėja, kad jau per sunku laiku atlikti tiek tyrimų.

Jei vakcina nepadės, gyvenimas keisis iš esmės

Negana to, toli gražu neaišku, ar Vokietijos pareigūnai naujai viruso bangai pasiruošė taip pat gerai, kaip ir pirmajai.

Vokietija savąją testavimo programą išvystė vos išgirdusi pirmuosius pranešimus apie Kinijoje plintantį naują koronavirusą. Programa buvo paruošta virusui dar net nepasiekus Europos.

Ch.Drostenas anuomet buvo vienas pagrindinių itin plataus testavimo programos iniciatorių, tačiau vasarą jau aiškino, kad masinis testavimas nėra labai protingas sprendimas. Profesoriaus niekas nepaklausė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Christianas Drostenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Christianas Drostenas

„Devyni iš dešimt užsikrėtusių žmonių nevaidina jokio vaidmens viruso plitime. Tuo tarpu užtenka vieno, kad būtų daug užsikrėtimų, kad būtų židinys“, – vyriausybę skirti daugiau dėmesio koronaviruso „superskleidėjams“ ragino Ch.Drostenas.

Bet Vokietijoje, kaip ir, beje, Jungtinėje Karalystėje, koronaviruso testų atliekama vis daugiau, – maždaug 1,1 mln. per savaitę.

O tai reiškia, kad A.Merkel ir jos vyriausybei telieka bandyti įtikinti visuomenę, jog vėl reikia elgtis labai atsargiai. Kalbama, kad privačiai išlietas pyktis per pokalbį su žemių lyderiais buvo specialiai nutekintas – esą žmonės turi išgirsti, kad išties gresia katastrofa.

Akivaizdu, kad antros bangos neišvengsime, tad reikia grįžti prie pagrindų – skaidrios komunikacijos apie tai, ką žinome ir ko nežinome. Be to, reikia remtis įrodymais.

„Viskas yra mūsų rankose. Nuo to, kaip elgsimės dabar, priklausys Kalėdų likimas ir tai, ar jos bus normalios, ar ne“, – dar pažymėjo ir sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

Savo ruožtu Bundestago deputatas, socialdemokratas Karlas Lauterbachas „The Guardian“ rašo, kad tikisi, jog Vokietijai ir rudenį padės skaidrumas – pavasarį ne tik vyriausybė, bet ir mokslininkai aktyviai stengėsi paaiškinti visuomenei COVID-19 pavojus.

„Akivaizdu, kad antros bangos neišvengsime, tad reikia grįžti prie pagrindų – skaidrios komunikacijos apie tai, ką žinome ir ko nežinome. Be to, reikia remtis įrodymais.

Kokia ilgalaikė perspektyva? Vokietijos visuomenė mano, kad bus sukurta vakcina. Tikimasi, kad pavasarį bus paskiepyti pažeidžiamiausi, o kitų metų rudenį – ir visi kiti. Bet jei vakcinavimo kampanija nebus sėkminga, mūsų gyvenimai ir visuomenė pasikeis iš esmės“, – teigia K.Lauterbachas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis