„Šito konflikto metu visa Ukrainos teritorija buvo užimta ir naikinama tiek nacių, tiek sovietų „karo mašinos“. Gyventojų aukų skaičius buvo šokiruojančiai didžiulis – ne mažiau nei 40 proc. visų, žuvusių tuometės Sovietų Sąjungos teritorijoje. Ukraina prarado 14 mln. savo sūnų ir dukterų, jeigu skaičiuosime žuvusius karo lauke, taikius gyventojus, o taip pat koncentracijos stovyklų aukas bei tuos, kurie buvo per prievartą deportuoti“, – teigia diplomatas.
Po karo, rašo J.Brisiukas, pasaulio visuomenė ėmėsi kurti teisines ir institucines garantijas, kad nekiltų naujų karų. Buvo įkurtos Jungtinių Tautų organizacija ir ESBO. Diplomatas priminė, kad Ukraina – JT organizacijos narė-įkūrėja.
„Vis dėlto yra aiškių ir gąsdinančių paralelių tarp įvykių Europoje, sukėlusių Antrąjį pasaulinį karą, ir to, kad dabar vyksta Ukrainoje. Ir tada, ir dabar potencialūs užkariautojai stengėsi sumenkinti seniai įtvirtintas bendravimo tarptautinėje arenoje taisykles: jis nustojo tų taisyklių paisyti, tuo pat metu mojuodami ginklu ir taip bandydami kitus atkalbėti nuo kišimosi į situaciją“, – rašoma straipsnyje.
Vis dėlto yra aiškių ir gąsdinančių paralelių tarp įvykių Europoje, sukėlusių Antrąjį pasaulinį karą, ir to, kad dabar vyksta Ukrainoje.
Diplomatas priminė, kaip 2014 metais surežisavus tariamą referendumą Kryme, kuris vyko saugant automatais ginkluotiems rusų kariams, Kremlius pabandė neteisėtai aneksuoti Ukrainos pusiasalį. Tuomet prasidėjo destabilizacija Rytų Ukrainoje. Esą karas su Ukraina Vladimirui Putinui reikalingas tam, kad Rusija įrodytų pasauliui savo geopolitinę įtaką.
„Jis išnaudojo prisiminimus apie Antrąjį pasaulinį karą kaip propagandos instrumentą prieš Vakarus ir kaimynines šalis. Jis taip pat tyčia kiršina žmones, kurių seneliai petys petin kovojo su naciais“, – tvirtina J.Brisiukas.
Praeities pamoka – pataikavimas agresoriui neveda taikos ir saugumo link. „Jeigu nenorime leisti toliau eskaluoti konfliktą Ukrainoje ir matyti, kaip jis plinta į kitas šalis, Ukrainos partnerės JAV ir Europa turi ne tik tęsti, bet ir stiprinti spaudimą Kremliui“, – įsitikinęs J.Brisiukas.
