Mat antroji banga dabar jau net didesnė už pirmąją. Karantinai ir įvairūs apribojimai sugrįžo, ekonomika vėl stovi.
Vasaros optimizmas jau išgaravęs, o jį pakeitė niūrus suvokimas, jog suvaržymų atpalaidavimas greičiausiai prisidėjo prie tūkstančių mirčių – o iki vakcinų atkeliavimo liko ne tiek daug.
Skaičiuojama, kad vien per lapkritį 31 Europos valstybėje nuo COVID-19 mirė beveik 105 tūkst. žmonių – daugiau nei balandį. Italijoje kasdien miršta tiek pat žmonių, kaip ir tada, kai visas pasaulis su siaubu žvelgė į situaciją Bergame.
Panašiai kaip pavasarį kenčia ne tik Italija, bet ir Belgija. Portugalijoje padėtis dar blogesnė. Geriausiai, panašu, sekasi Norvegijai, Airijai ir Suomijai, o garsiausiai pavojaus varpai skamba Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą.
Daugelis šio regiono valstybių per pirmąją bangą skaudžiausių COVID-19 pandemijos smūgių išvengė, bet dabar skaičiuoja liūdnus rekordus – ir užsikrėtimų, ir mirčių. Perpildytos ir ligoninės.
Situacija, tiesa, gerėja, nors ir labai lėtai – o žiema tęsis dar ilgai. Kaip turtingas žemynas sugebėjo nepabėgti nuo antrosios koronaviruso pandemijos bangos, nors sėkmingai susidorojo su pirmąja?
Skubėjo naikinti specialiąsias priemones
Ėjo balandžio 14-oji, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasakė tai, ko daugelis bijojo, – kad šventą europietišką tradiciją, vasaros atostogas, milijonams turizme besisukančių verslininkų atnešančias pagrindines metų pajamas, gali tekti atšaukti.
Bet po savaitės U.von der Leyen kalbėjo jau visiškai kitaip. Portugalų spaudai ji pareiškė: „Manau, kad rasime protingą sprendimą, kaip pailsėti. Dėl vasaros atostogų esu nusiteikusi optimistiškai.“
Maždaug tuo pat metu Komisija paskelbė savąjį „maršrutą atsidarymo link“ ir taip pasiūlė nacionalinėms vyriausybėms priemones, kaip lėtai, atsargiai atgaivinti socialinį bei ekonominį gyvenimą.
Popieriuje planas atrodė brandžiai. Siūlyta palaipsniui atidaryti mokyklas ir įvairias parduotuves, o tuo pačiu aktyvinti testavimą ir kontaktų paieškos procesą – žinoma, neatsisakant kaukių dėvėjimo ir distancijos laikymosi.
Tačiau daugelio Europos šalių vyriausybių nutarė spjauti į rekomendacijas ir nieko nelaukti. Pietinės valstybės, siekdamos išgelbėti milijonus darbo vietų, liepą ėmė kviesti europiečius atostogų, kitur vienas po kito dingo karantininiai apribojimai.
O ir pati Europos Sąjunga pradėjo raginti šalis nares atidaryti sienas Bendrijos viduje, nors tuo pačiu vis dar draudė atvykti į bloką keliautojams iš užsienio.
Pietinės valstybės, siekdamos išgelbėti milijonus darbo vietų, liepą ėmė kviesti europiečius atostogų, kitur vienas po kito dingo karantininiai apribojimai.
Liepą ir rugpjūtį į Ispaniją, pavyzdžiui, atvyko daugiau nei 4 mln. žmonių, neprivalėjusių nei testuotis, nei izoliuotis.
Žinoma, turistų vis tiek buvo mažiau nei įprasta, bet šių milijonų tikrai užteko tam, kad virusas galėtų toliau plisti. Atostogautojai dar ir rengė privačius vakarėlius Viduržemio jūros pakrantės vilose, o tai reiškė, kad buvo pabėgama nuo valdžios paskelbtų apribojimų.
Atostogų vietos virusui tapo inkubatoriais
Tyrimai dabar rodo, kad toks sprendimas staigiai atsiverti ir sukėlė antrąją pandemijos bangą Europoje.
Antai Belgijoje žmonės, grįžtantys iš atostogų užsienyje, nebuvo tikrinami, ne per griežtai ir tikrinta, ar laikomasi karantino reikalavimų. Nenuostabu, kad rugsėjį prasidėjo eksponentinis COVID-19 atvejų augimas.
„Iš tokių židinių kaip Ispanija vasaros pabaigoje grįžo milijonai belgų. Masinis turizmas tapo paslėptu infekcijos inkubatoriumi už šalies ribų“, – pripažino belgų kovos su COVID-19 darbo grupės vadovas Emmanuelis Andre.
Negana to, virusą belgai – ir kitų šalių piliečiai – iš atostogų pietuose parsivežė mutavusį. Berno universiteto epidemiologė Emma Hodcroft nustatė pakitusį koronaviruso variantą, kuris baigiantis vasarai išplito Ispanijoje.
„Šis viruso variantas kaltas dėl 60-80 proc. visų antrosios bangos atvejų Jungtinėje Karalystėje ir 40 proc. atvejų Šveicarijoje“, – teigė mokslininkė, pridūrusi, kad tai reiškia, jog poilsiautojai virusu užsikrėtė Ispanijoje ir jį parvežė namo.
Svarbus ir dar vienas faktorius – daugelio vyriausybių klaidingas įsitikinimas, kad greitesnis šalies atsidarymas padės greičiau atsigauti ekonomikai.
„Europiečiai norėjo visko kartu. Dar ir dabar žmonės Europoje svarsto, ką geriau saugoti – žmones ar ekonomiką, nors tokia dilema iš principo klaidinga“, – pastebi Edinburgo universiteto medicinos mokyklos profesorė Devi Sridhar.
Ekonomistai skaičiuoja, kad minimalią per vasarą padarytą pažangą antroji banga tiesiog nušlavė. Dabar panašu, kad ES šalių ekonomika kartu sudėjus šiais metais susitrauks daugiau nei 7 proc.
Spalio pabaigoje U.von der Leyen jau pripažino klaidas: „Akivaizdu, kad išėjimo iš pandemijos strategijų ir ribojimų naikinimo buvo imtasi per greitai.“
Politiniai išskaičiavimai
Tiesą sakant, ženklų, kad kyla antroji pandemijos banga, daugelyje Europos šalių buvo matyti jau rugpjūčio viduryje. Naujų COVID-19 atvejų vis dar buvo mažai, bet jų skaičiaus augimas kėlė nerimą.
Tačiau, pavyzdžiui, Čekijoje nugalėjo politika. Brno mieste įsikūrusio Masaryko universiteto virusologas Pavelas Plevka pasakoja, kad šalyje kontaktų sekimo sistema perkaito jau rugpjūtį, o spalį trečdalio koronaviruso testų rezultatai buvo teigiami.
Pavojus? Be abejo. Bet gyvenimas visą rugsėjį ir dalį spalio nesikeitė – spalio 3-ąją Čekijoje vyko rinkimai, ir valdantieji nenorėjo gadinti rinkėjams nuotaikos prieš svarbų balsavimą. Apie naujus ribojimus kalbėti pradėta tik pasibaigus rinkimams.
P.Smejkalas: turiu draugų, kuriems reikėjo dirbti naktimis pavaduojant susirgusius kolegas. Jie neatostogavo – tik dirbo ir dirbo. Jie matė tai, ko anksčiau nebuvo matę.
Toks delsimas kainavo labai daug. Per pirmąją bangą Čekijoje nuo COVID-19 mirė mažiau nei 500 žmonių, bet per pastaruosius tris mėnesius šalyje, kur gyventojų yra mažiau nei 11 milijonų, užgeso daugiau nei 8 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu gyvybė.
„Turiu draugų, kuriems reikėjo dirbti naktimis pavaduojant susirgusius kolegas.
Jie neatostogavo – tik dirbo ir dirbo. Jie matė tai, ko anksčiau nebuvo matę“, – sako daktaras Petras Smejkalas, Klinikinės ir eksperimentinės medicinos instituto Prahoje Infekcinių ligų ir epidemiologijos skyriaus vadovas.
Vidurio ir Rytų Europoje vyriausybės dažnai ir neaiškiai komunikavo su visuomene. Toks pakrikimas kartu su išplitusia dezinformacija leido žmonėms atsipalaiduoti, o virusui – sugrįžti su trenksmu.
„Džiaugiuosi, kad vis mažiau bijome šio viruso, šios epidemijos. Jums daugiau nebereikia bijoti. Visiems jums, ypač senoliams, patariu nebijoti ir eiti balsuoti“, – liepą, prieš prezidento rinkimus, kalbėjo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Šiandien Lenkiją plauna antroji pandemijos banga – ligoninėse jau trūksta vietų. Kaip sako Varšuvos universiteto sveikatos geografijos ekspertė Aneta Afelt, pavasarį lenkai laikėsi ribojimų, bet tada pakito pačios valdžios siunčiama žinia.
„Politikai ėmė kalbėti, kad virusas nusilpo, kad pandemija baigėsi, kad galbūt jos iš viso nėra. Tai žmonėms sukėlė abejonių, ir atsirado didelė minia, kuri netiki viruso kilme ir pavojingumu“, – tvirtino A.Afelt.
Daugelis ligoninių regione pavasarį išvengė vadinamojo perkaitimo, bet dabar beveik nesusitvarko su ligonių srautu.
Pavyzdžiui, Lietuvos ligoninėse gydoma daugiau nei 2 tūkst. COVID-19 užsikrėtusių pacientų, o tai sudaro beveik ketvirtadalį visų gydymo įstaigose gulinčių žmonių.
Už kampo – ir trečioji banga?
Bet gal dabar jau susipratome? Dabar – greičiausiai, bet prisiminkime, kad antroji banga siautėja jau kurį laiką, o iš pradžių daugelio Europos šalių, įskaitant Lietuvą, vyriausybės neskubėjo atnaujinti viešojo gyvenimo suvaržymų.
Ekspertai pažymi, kad pakartotiniai užsidarymai buvo skelbiami nerangiai ir buvo švelnesni nei per pirmąją bangą. Dėl to, nors žmonės skaičiavo nuostolius ir psichologinę naštą, apribojimai nebe tokie efektyvūs. Žinoma, dėl kolektyvinio išsekimo fenomeno visuomenės nebe tokios klusnios.
„Buvo tam tikrų abejonių dėl naujų priemonių, nes visi mes žinojome, ką jos reikš visuomenei ir ekonomikai.
Tačiau tokios abejonės padarė žalą. Juk matome, kaip vėl įsibėgėjo pandemija. Akivaizdu, kad apribojimų vis tiek reikia, tik dabar jų kaina, kalbant apie gydymą ir mirtis, labai didelė“, – sako Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro Ligų stebėjimo skyriaus vadovas Bruno Ciancio.
D.Sridhar: bijau, kad už kalėdinius vakarėlius sumokėsime naujais karantinais sausį ir vasarį. Virusui nerūpi, kad švenčiame Kalėdas.
Tarp kitko, valstybės, kurios suvaržymų griebėsi nieko nelaukdamos, išties išlošė – Danija, Suomija, Islandija ir Norvegija antrosios bangos neprisileidžia, o Airijoje nuo rugsėjo 1-osios užfiksuota mažiau nei 300 mirčių nuo COVID-19. Toks skaičius sudaro tik 15 proc. visų mirčių per pirmąją bangą.
Vis dėlto specialistai baiminasi, kad kai kuriose Europos šalyse už kampo jau slepiasi trečioji koronaviruso banga. Tai susiję su tam tikrų vyriausybių noru atpalaiduoti apribojimus Kalėdų švenčių laikotarpiu.
Suvaržymai, pavyzdžiui, švelninami Jungtinėje Karalystėje, o Belgijoje laikinai atidaromos parduotuvės – kad žmonės galėtų leistis į dovanų pirkimo vajų. Alpėse vėl veikia dalis slidinėjimo kurortų, nors jie metų pradžioje buvo virtę COVID-19 židiniais.
„Bijau, kad už kalėdinius vakarėlius sumokėsime naujais karantinais sausį ir vasarį. Jei žmonių elgsena iš esmės nesikeis, tokie karantinai tikrai bus. Virusui nerūpi, kad švenčiame Kalėdas“, – mano D.Sridhar iš Edinburgo universiteto.