Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, kad aljansas išlaikys karinį kontingentą Afganistane ir pratęs saugumo pajėgų finansavimą iki 2020 metų. NATO misija Afganistane kasmet kainuoja apie 5 milijardus JAV dolerių. Kol kas nepanašu, kad saugumo situacija leistų trauktis iš šio regiono.
Patvirtinimą dėl pagalbos gavo ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Su Varšuvos ekspertų forume plojimais sutikta Nadija Savčenko atvykęs Ukrainos lyderis pasidžiaugė, kad ukrainiečiai vis pozityviau žvelgia į NATO. Tiesa, tiek jis, tiek NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas patikino, kad kol kas kalbų apie narystę negali būti.
Oficialiai patvirtintas pagalbos paketas, dėl kurio buvo susitarta dar birželio mėnesį. Ukrainos lyderis pabrėžė, kad tai didžiausia NATO pagalbos akcija šaliai partnerei.
Dar vienas perspėjimo ženklas nusiųstas Kremliui. P.Porošenka užsiminė, kad pokalbiuose su aljanso šalių vadovais buvo užsiminta ir apie naujus spaudimo būdus, jei Rusijos remiami separatistai nenustos kurstyti neramumų Rytų Ukrainoje.
Apie tai, kad rusams gavo gerokai pylos, užsiminė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šeštadienį bendraudama su žiniasklaida ji džiaugėsi, kad Rusijos grėsmės klausimas jau yra suprantamas visoms aljanso narėms.
„Kai kalbėdavome apie potencialias grėsmes, į mus daugelis žiūrėdavo netikėdami, bet dabar Putinas pasistengė įtikinti visus“, – teigė D.Grybauskaitė.
Džiaugsmą dėl pavykusio susitikimo šeštadienį reiškė tiek Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek šalies gynybos ministras Antonis Macierewiczius. Kalbėdamas Varšuvos ekspertų forume gynybos ministras pabrėžė, kad Lenkija nusiteikusi dar aktyviau veikti aljanse. Lenkija pažadėjo siųsti savo karius į Latviją, patruliuoti Rumunijos ir Bulgarijos oro erdvėje. Su rumunais pasiektas susitarimas ir dėl karinių pajėgų veikimo jų teritorijoje.
Lenkų euforijos dėl pavykusio susitikimo neaptemdė net penktadienį JAV prezidento Baracko Obamos išsakyta kritika nedemokratiškiems Varšuvos sprendimams. Lenkijos žiniasklaida šį faktą tiesiog ignoravo, valstybinė televizija netgi teigė, kad JAV prezidentas išsakė pagyrų Lenkijos demokratijai, o valdžia pridengė džiaugsmu dėl karinio amerikiečių indėlio – JAV vadovaujamo bataliono ir brigados dislokavimo.
Esminiu šeštadienio akcentu tapo JAV prezidento Baracko Obamos spaudos konferencija. Tie, kas tikėjosi, kad B.Obama apžvelgs susitikimo rezultatus ir pateiks ateities gaires, turėjo nusivilti. Prezidentas didžiausią dėmesį skyrė įvykiams JAV, Dalaso pareigūnų žudynėms ir rasiniams konfliktams bei protestams.
JAV prezidentas pabrėžė palaikantis Europos Sąjungą, Ukrainą ir kitas partneres, su kuriomis dalinamasi bendromis vertybėmis. Kalbėdamas apie savo politinį palikimą B.Obama išreiškė viltį, kad jis bus prisimenamas, kaip prezidentas, kuris kūrė dialogą ir siekė teisingesnės valstybės ir pasaulio.
Nuovargis ir nuoširdus išgyvenimas dėl JAV socialinių problemų – taip būtų galima įvertinti JAV prezidento paskutinę spaudos konferenciją NATO lyderių susitikime.
B.Obama nedemonstravo nemotyvuoto entuziazmo ir leido suprasti, kad būsimo šalies lyderio laukia daugybė darbų. Tuo pat metu NATO valstybėms buvo patvirtinta, kad JAV neketina pamiršti bendrų vertybių ir supranta savo lyderystės svarbą.
Tiksliausiai šią situaciją apibendrino Lenkijos gynybos ministras, jis pabrėžė, kad susitikime pasiektas lūžis, tačiau tai tik pirmas žingsnis, kuriant naujai permąstytą Europos saugumo architektūrą. Laukia sunkus ir ilgas darbas bei ryžtas, atsakant į rytuose ir pietuose tvyrančias grėsmes.
