„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Apie 40 proc. islandų naudoja COVID-19 kontaktų sekimo programėlę, bet iš jos – maža naudos

Beveik 40 proc. Islandijos gyventojų naudoja COVID-19 kontaktų sekimo mobiliąją programėlę, tačiau šiai veiklai vadovaujantis pareigūnas sakė, kad ji ženkliai nepagerino situacijos, rašo „MIT Technology Review“. Pasak pareigūno, Islandijoje sėkmingai suveikė bendradarbiavimo su piliečiais modelis.
Reikjavikas per pandemiją
Reikjavikas per pandemiją / „Scanpix“/AP nuotr.

Kai vasario 28 dieną Islandijoje buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo COVID-19 atvejis, įsijungė visas kovos su koronavirusu aparatas.

Šalyje jau anksčiau buvo testuojami žmonės, kurie turėjo didelę riziką užsikrėsti – tuo pasirūpino vietos biotechnologijų kompanija „DeCode genetics“.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ką apie COVID-19 sužinojo dešimtadalį gyventojų ištestavusi Islandija?

Kai buvo patvirtintas pirmasis užsikrėtimo atvejis, greitai prasidėjo gerokai platesnio masto visuomenės testavimas. Vyriausybė tuo pat metu subūrė kontaktų seklių komandą, kuri apklausdavo užsikrėtusiuosius ir atsekdavo asmenis, su kuriais jie turėjo kontaktą, rašo „MIT Technology Review“.

Po kelių savaičių islandai jau galėjo naudotis kitu aukštųjų technologijų įrankiu – automatine kontaktų sekimo programėle.

Balandžio pradžioje sukurta „RakningC-19“ programėlė buvo giriama kaip būdas lengviau atsekti užkrėtimo atvejus. Programėlė kaupia naudotojų GPS duomenis – nustato, kur jie buvo, ir leidžia tyrėjams, jei jiems suteikiamas leidimas, patikrinti, ar užsikrėtusieji potencialiai skleidžia virusą.

Ši programėlė greitai išpopuliarėjo: ją parsisiuntė 38 proc. iš 364 tūkst. Islandijos gyventojų.

Islandijos policijos tarnybos detektyvas inspektorius Gesturas Palmasonas, vadovaujantis kontaktų sekimui, sakė, kad „RakningC-19“ poveikis buvo mažas, palyginus su tokiomis rankinėmis sekimo technikomis kaip telefoniniai skambučiai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Islandijos menininkė, siūvanti socialinio atstumo laikytis verčiančias kaukes
AFP/„Scanpix“ nuotr./Islandijos menininkė, siūvanti socialinio atstumo laikytis verčiančias kaukes

„Technologija yra daugiau ar mažiau.... Nesakyčiau, kad nenaudinga. Tačiau dviejų integracija duoda rezultatų. Sakyčiau, kad „RakningC-19“ buvo naudinga kai kuriais atvejais, tačiau ženkliai nepagerino situacijos“, – G.Palmasonas teigė „MIT Technology Review“.

Technologiniai limitai

G.Palmasonas prisijungė prie COVID-19 kontaktų sekimo komandos praėjus 10-iai dienų po to, kai buvo užregistruotas pirmasis atvejis. Tuomet užsikrėtusiųjų Islandijoje buvo virš 60.

Pasak jo, kai kuriais atvejais programėlės surinkti duomenys buvo naudingi, tačiau automatinio sekimo poveikį pervertina tie, kurie nori pandemijai rasti technologinių sprendimų.

„Suprantama, kad programėlė yra dalykas, kurį gali nusipirkti. Tačiau visada visiems aiškiai pasakau, kad rankinis kontaktų sekimas yra ne mažiau svarbus“, – pridūrė G.Palmasonas.

Tai turėtų įspėti kitas šalis, šiuo metu vystančias automatines kontaktų sekimo paslaugas. Daug vyriausybių vis dar yra ankstyvoje savo programėlių kūrimo stadijoje, arba jų paslaugos remsis kol kas neužbaigta technologija, kurią kuria „Apple“ ir „Google“.

Tikimasi, kad Silicio slėnio gigantės įveiks socialines ir technologines kliūtis, su kuriomis susiduria sekimo programėlės. Tačiau jei tokioje mažoje ir geografiškai izoliuotoje šalyje kaip Islandija pasiekiamas tik 38 proc. įsiskverbimo lygis, tai sufleruoja, kad kitose valstybėse bus sudėtinga pasiekti reikiamą lygį, rašo „MIT Technology Review“.

Suveikė pasitikėjimas piliečiais?

Tačiau Islandija vis tiek sugebėjo suplokštinti užsikrėtimų kreivę ir kontroliuoti protrūkius. Iš viso šalyje nustatyti 1 802 užsikrėtimo atvejai, iš kurių 1782 laikomi pasveikusiais, ir 10 su COVID-19 siejamų mirčių. Paskutinė mirtis registruota balandžio 19 dieną,

Visa tai – Islandijai nesiėmus griežto karantino. Nors judėjimas ir susibūrimų dydis buvo apribotas, pradinės mokyklos ir kai kurie restoranai liko atviri. Islandijoje buvo pasitelkiamas dviejų strategijų mišinys: socialinio atstumo ir „burbulo“, kai klasės ir darbovietės buvo padalytos į atskiras grupes, kurios nepalaiko kontakto vienos su kitomis.

Pasak G.Palmasono, ankstyvi ir agresyvūs veiksmai testuojant, sekant kontaktus ir izoliuojant atsipirko.

„Dirbome pasitelkdami bendradarbiavimo su piliečiais modelį. Yra įstatymai, galime skirti baudas, bet beveik nė vienos neskyrėme: pasitikime piliečiais, kad jie laikosi nustatytų taisyklių. Mano požiūriu, šis modelis fantastiškai suveikė“, – sakė jis „MIT Technology Review“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“