Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė nevyksiantis į minėjimą Jeruzalėje, nes jam, priešingai nei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nebuvo numatyta teisė pasakyti kalbą.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos ir Prancūzijos vadovai turės galimybę pasisakyti, nors šių šalių vyriausybės kolaboravo su naciais siųsdamos žydus myriop.
V.Putinui suteikta galimybė sakyti kalbą atitinka Holokausto aukų memorialo „Jad Vašem“ paaiškinimą: juk sovietinė kariuomenė įžengė į Aušvicą ir išvadavo daugiau nei 7 000 likusių kalinių.
Tačiau Lenkijai sovietai – ne išvaduotojai, o tiesiog kita okupacinė jėga. Nenuostabu, kad didelį pasipiktinimą Lenkijoje ir kitose regiono valstybėse sukėlė pastarojo meto Kremliaus bandymai perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją.
Iš Maskvos skriejo tvirtinimai, kad Lenkija kolaboravo su Adolfu Hitleriu ir apskritai prisidėjo prie karo pradžios. Varšuvai skaudūs ir kaltinimai, kad Lenkijos pasipriešinimo judėjimas naikino žydus.
Pastaraisiais metais įtampos buvo ir Lenkijos santykiuose su Izraeliu. Ją sukėlė įstatymas, siūlantis bausti už Lenkijos valstybės arba tautos kaltinimą bendrininkavus su naciais per Holokaustą. Kilus tarptautiniam pasipiktinimui, įstatymas buvo pakoreguotas – panaikinta juo numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Be to, Lenkija yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, neturinti įstatymų dėl žydų nuosavybės kompensavimo. Pernai premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad to niekada nebus, o tokia kompensacija būtų „Hitlerio pergalė“.
Lenkų istorikas, profesorius Pawelas Machcewiczius BBC sakė, kad Antrasis pasaulinis karas „tapo svarbiausiu mūšio lauku“ Lenkijos nacionalistų vyriausybei.
„Jų deklaruoti tikslai – panaudoti istoriją kaip ginklą siekiant sustiprinti bendruomenę, daugiausia koncentruojantis į šlovingus, herojiškus Lenkijos istorijos elementus“, – britų transliuotojui sakė P.Machcewiczius.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pranešė nedalyvausiantis Holokausto minėjimo renginyje Jeruzalėje, o žydų aukas pagerbsiantis pirmadienio minėjime Aušvice.
Spėjama, kad G.Nausėda staiga nusprendė nedalyvauti dėl Rusijos bandymų perrašyti istoriją. Politologas Andžėjus Pukšto kalbėdamas su 15min tokį sprendimą pavadino „teisingu“, analitikas Marius Laurinavičius feisbuke jį apibūdino kaip „labai svarbų, drąsų ir sumanų“.
Kritika Izraelio viduje
Knygų autorius, rabinas Smhuley Boteach'as portale „The Jerusalem Post“ kritikuoja Izraelį suteikus pirmenybę Rusijai, o ne Lenkijai.
Jis atkreipė dėmesį, kad didžiosioms Europos valstybėms siekiant išsaugoti Izraelio kritikuojamą Irano branduolinį susitarimą, Lenkija pernai surengė konferenciją, skirtą skatinti JAV politiką dėl Teherano grėsmės atrėmimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Branduolinis susitarimas „mirė“, o įžeisti Irano nuosaikieji į naujas derybas gali nesileisti
„Suprantu realpolitik poreikį ir faktą, kad Izraelis negali sau leisti viešos nesantaikos su Maskva. Tačiau renkantis tarp amoralaus diktatoriaus, kuris prisidėjo prie 600 tūkst. sirų nužudymo, ir sąjungininkės demokratijos, padedančios atremti genocidą vykdančius Irano mulas, Izraelis vis tiek gali pasakyti Putinui, kad jis ir Duda dalysis ta pačia scena“, – rašo S.Boteach'as.
15min primena, kad Sirijos pilietiniame kare Rusija remia diktatorių Basharą al Assadą, žiauriai numalšinusį 2011 metais kilusį taikų pasipriešinimą.
Portalo „Haaretz“ istorijos korespondentas Oferas Aderetas kvestionuoja „Jad Vašem“ paaiškinimą neleisti A.Dudai kalbėti, nes esą pasisakys tų valstybių, kurios padėjo išsivaduoti iš nacių okupacijos, vadovai.
Pasak O.Adereto, tokiu atveju neturėtų pasisakyti Izraelio (susikūrusio tik 1948 metais – red.), Vokietijos ir Prancūzijos, kurios Viši režimas kolaboravo su naciais, lyderiai. O jų kalbos programoje numatytos.
Jis atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių minėjimo organizatorių – V.Putinui artimas oligarchas, Europos žydų kongreso prezidentas Viačeslavas Kantoras, kuris esą nėra žinomas daugeliui izraeliečių.
O.Aderetas „Haaretz“ rašo, esą V.Kantoro žmonės tikina, kad oligarchas – vienas iš tų, kurie „pasiūlė ir suplanavo“ renginį, ir tų, kurie yra atsakingi už minėjimo programą bei turinį.
Žurnalistas aiškina, kad situacija dar labiau komplikuota ir dėl varžybų tarp dviejų svarbių institucijų – Pasaulio žydų kongreso, vadovaujamo Rono Lauderio, ir V.Kantoro Europos žydų kongreso. Esą institucijos tarpusavyje nebendradarbiauja, o R.Lauderis nedalyvaus minėjime Jeruzalėje. Tiesa, pirmadienį jis bus Lenkijos organizuojamame renginyje Aušvice.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Šarūnas Liekis tikino, kad V.Putinui suteikiamas ypatingas vaidmuo – jis pasisakys pirmasis iš užsienio lyderių – V.Kantoro dėka.
„Tai, kad Izraelio vyriausybė suteikė ypatingą svarbą Kantoro organizacijai ir jo renginiui, o prie viso to prisidėjo „Jad Vašem“, rodo, kad Izraelis išnaudoja Rusijos interesus savo naudai“, – 15min sakė dr. Š.Liekis.
„Bloomberg“ apžvalgininkas Eli Lake'as atkreipia dėmesį, kad A.Dudai atsisakius dalyvauti renginyje Jeruzalėje, JAV viceprezidento Mike'o Pence'o patarėjas Tomas Rose'as kritikavo Izraelį.
„JAV yra labai nusivylusios tuo, ką mato kaip nereikalingą vienos stiprios Amerikos sąjungininkės įžeidimą kitai stipriai Amerikos sąjungininkei, kurio buvo galima išvengti“, – patarėjas T.Rose'as sakė E.Lake'ui.
Izraelio saugumo interesai
Dr. Š.Liekis tikina, kad Rusija – svarbi Izraelio partnerė saugumo srityje. Izraelis turi sieną su Sirija, o šios šalies vyriausybė, pasak politologo, „šiuo metu maždaug kontroliuojama Putino“, joje dislokuotos Rusijos pajėgos.
„Rusija Sirijoje kovoja prieš islamistus – prieš tuos priešus, kurie grasina Izraeliui, todėl iškart atsiranda tam tikras sąlyčio taškas“, – 15min tikino dr. Š.Liekis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija šiuo metu „flirtuoja“ su Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano režimu. O įtampa tarp Turkijos ir Izraelio tęsiasi jau ne vienerius metus.
„Bloomberg“ apžvalgininkas E.Lake'as rašo, kad Holokausto minėjimo renginys stato Izraelį į pavojingą poziciją.
„Izraelis sudarė susitarimą su Rusija Sirijoje: (Izraelio) naikintuvams leidžiama bombarduoti Irano pozicijas, kai žvalgybinė informacija rodo, jog (iraniečiai) teikia ginklus „Hezbollah“ grupuotėms arčiau (Izraelio) sienų. Tuo pat metu Izraelis suinteresuotas, kad JAV kampanija prieš Iraną būtų sėkminga su tokiomis sąjungininkėmis kaip Lenkija“, – rašo E.Lake'as.
Pasak apžvalgininko, šiame minėjime Izraelis teikė pirmenybę Rusijai o ne JAV ir Lenkijai.
„Tai gali būti išmintinga trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau tai nėra sprendimas, kuris naudingas ilgalaikiams Izraelio interesams“, – portale „Bloomberg“ rašo jis.
Malonė Naamai Issachar?
Izraelio žiniasklaidoje šiuo metu mirga Naamos Issachar vardas. Pernai spalį buvusi karė buvo sulaikyta Maskvos oro uoste, nes jos lagamine rasta 10 gramų kanapių – N.Issachar keliavo namo iš Indijos. Jai Rusijoje skirta 7,5 metų kalėjimo bausmė.
B.Netanyahu asmeniškai įsitraukė į kampaniją dėl N.Issachar sugrąžinimo, žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis spekuliuojama, kad jai greitu metu bus suteikta malonė.
„Haaretz“ rašo, kad, remiantis žiniasklaidai nutekinta informacija, Izraelis už N.Issachar išlaisvinimą sumokės Rusijos stačiatikių bažnyčiai grąžindamas nekilnojamąjį turtą Jeruzalėje. Maskva to reikalavo jau prieš dešimtmetį.
Televizijos kanalas „Kešet 12“ šeštadienį skelbė, kad mainais už malonės N.Issachar suteikimą, Izraelio premjeras buvo paprašytas palaikyti Rusijos naratyvą dėl Antrojo pasaulinio karo. Spėliojama, kad tai atsispindės B.Netanyahu kalboje ketvirtadienį.
Jeruzalės strategijų ir saugumo ekspertė Micky Aharonson naujienų agentūrai „Jewish News Syndicate“ teigė, kad vien atvykimas į renginį Izraelyje yra V.Putino tikslas.
„Putinui svarbu pasirodyti kaip antifašistui, kovotojui su antisemitizmu. Tai suteikiam jei legitimumo tarptautinėje bendruomenėje. Tai yra gerai Putinui“, – sakė M.Aharonson.
---
Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940-1945 m. čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną.
Skaičiuojama, kad Holokausto metu buvo nužudyta apie 6 mln. žydų.
