ES narių vadovai kalbėjosi apie ankstesnius pokalbius. O tada pasikalbėjo dar.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakalbėjo apie savo antradienį Sorbonos universitete pasakytą kalbą. Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovė Theresa May pakartojo mintis, prieš savaitę išsakytas Florencijoje.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris dar sykį pavardijo, ką sakė savo pranešime Europos Parlamente. O Portugalijos premjeras Antonio Costa prisiminė pagrindines savo pasisakymo Europos koledže Briugėje tezes.
Į neformalų susitikimą Taline prieš oficialią dalį – forumą apie skaitmeninių technologijų ateitį – susirinkę ES lyderiai plepėjo keturias valandas. Tiesa, nors renginys buvo neformalus, jis buvo kruopščiai suplanuotas – visų pirma tam, kad Th.May nedominuotų kalbomis apie „Brexit“.
Panašu, kad pagrindinis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Donaldo Tusko tikslas buvo leisti lyderiams kalbėti, bet neleisti nė vienam jų pasakyti ką nors tokio, kas dar nebuvo pasakyta. Pirmieji pranešimai iš Talino liudija, kad D.Tuskui planas pavyko.
Žinoma, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ką tik laimėjusi ketvirtąją iš eilės kadenciją, buvo apipilta sveikinimais.
Tiesa, pati A.Merkel – ES de facto matriarchė – nemėgsta tokių tūpčiojimų, juolab kad kaip tik bando sulipdyti precedento neturinčią valdančiąją koaliciją.
Kad nesutrukdytų trijų partijų – Krikščionių demokratų sąjungos, Laisvųjų demokratų partijos ir žaliųjų – deryboms, kanclerė pasistengė, kad per lyderių vakarienę jai nereiktų aptarinėti E.Macrono kalbos.
A.Merkel dar viešbutyje grupei žurnalistų pareiškė, kad ji „aiškiai teigiamai“ vertina tiek E.Macrono, tiek J.C.Junckerio kalbas, bei nori kartu su šiais pareigūnais dirbti.
„Prancūzija ir Vokietija plačiai sutaria, kai kalbame apie pasiūlymus, – teigė A.Merkel, atvykusi į Taliną į dar net nesusitikusi su E.Macronu. – Prancūzijos prezidento kalboje matau pagrindą intensyviam darbui.“
Galiausiai pasibaigus vakarienei jokių išvadų raštu nepaskelbta, jokių veiksmų nesiimta. Juk susitikimas buvo neformalus.
Tiesa, galiausiai Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, pasiūlius J.C.Junckeriui, formaliai pakvietė kitų ES šalių lyderius – išskyrus Th.May – į viršūnių susitikimą istoriniame Transilvanijos regiono mieste Sibiu.
Susitikimas bus rengiamas 2019 metų kovo 30-ąją – dieną po to, kai suplanuotas formalus Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES.
Burnas ES šalių lyderiai atvėrė ne tik kalbėdami – jie ir daug valgė. Susitikimo šeimininkai jiems parengė estišką gastronominę fiestą – pyragėlių su naminėmis garstyčiomis, sykais ir varškės sūriu, tartalečių su bulvėmis ir seliavomis, triušio kepenėlių, estiškos jautienos papilvės kepsnių.
Apie ką kalbėtasi? „Politico“ šaltinis Taline minėjo „ES politinę kryptį ir prioritetus“, „vienybės išlaikymą“, dėmesį „konkrečiam darbui“ dėl piliečių.
Desertui patiekė migdolinių orinukų („macarons“). Tačiau grįžkime prie E.Macrono. Vakarienės kalbas D.Tusko iniciatyva pradėjo būtent Prancūzijos prezidentas – jis turėjo pasirūpinti, kad nebūtų kalbama apie derybas dėl „Brexit“.
Aišku, išvengti šios temos buvo sunku, nes prieš keturias valandas Briuselyje buvo pasibaigęs ketvirtasis oficialus derybų etapas, o derybininkai kalbėjo apie geresnę atmosferą.
Vis dėlto ES lyderiai jau baigia priprasti prie susitikimų, kuriuose dalyvauja ir Th.May – 27 šalių lyderiai Taline pabrėžė vienybės per „Brexit“ derybas svarbą.
Į Estiją neatvyko Slovėnijos premjeras Miro Ceraras – sugedo jo lėktuvas. Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy irgi pasiliko namuose – jam užtenka reikalų dėl artėjančio Madrido nepripažįstamo referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės.
Prie likusių 26 lyderių prisijungė D.Tuskas, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani, EK vadovas J.C.Junckeris ir EVT generalinis sekretorius Jeppe Tranholmas-Mikkelsenas.
Tad apie ką kalbėtasi? „Politico“ šaltinis Taline minėjo „ES politinę kryptį ir prioritetus“, „vienybės išlaikymą“, dėmesį „konkrečiam darbui dėl piliečių.
Tiesa, J.C.Junckeris per neformalią vakarienę kitiems išdalino skrajutes, kuriose surašyti jo pasiūlymai dėl ES ateities. Pranešama, kad Nyderlandų premjeras Markas Rutte drįso viešai suabejoti federalistine EK pirmininko vizija.
Raginimas vengti miražų
E.Macrono pateiktuose pasiūlymuose dėl ES ateities po „Brexit“, be kitų dalykų, numatyta sudaryti atskirą 19 narių turinčios euro zonos biudžetą, kurį prižiūrėtų finansų ministras ir naujas parlamentas.
Taip pat siūloma steigti visos ES greitojo reagavimo pajėgas, kurios dirbtų su nacionalinėmis armijomis.
D.Grybauskaitė: „Europiniai horizontai nubrėžti. Svarbu judant pirmyn vengti dykumos miražų.“
Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad euro zonos reforma bus didžiausias iššūkis, o E.Macrono reformų įgyvendinimas gali trukti iki 2024 metų.
Jis taip pat sakė, kad pirminė lyderių reakcija į E.Macrono pasiūlymus buvo labai teigiama, tačiau prieš vakarienę jau ėmė ryškėti nuomonių skirtumai.
„Europiniai horizontai nubrėžti. Svarbu judant pirmyn vengti dykumos miražų“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmoji iš lyderių atvirai sukritikavusi E.Macrono ambicingus pasiūlymus.
A.Macronas savo viziją pristatė praėjus kelioms dienoms po rinkimų Vokietijoje, kuriuose A.Merkel užsitikrino naują kadenciją. Vis dėlto šių rinkimų rezultatai buvo nuviliantys, turint galvoje, kad istorinių laimėjimų pasiekė ultradešinioji nacionalistinės pakraipos partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
A.Merkel, šiuo metu ieškanti naujų politinių sąjungininkų valdančiajai koalicijai Vokietijoje suformuoti, sakė, kad E.Macrono siūlomos reformos „neabejotinai“ turės įtakos deryboms dėl naujos šalies vyriausybės sudarymo.
Kanclerės komentarai rodo, kad dešimtmečių senumo Paryžiaus ir Berlyno ašis Europos Sąjungoje vis dar sėkmingai gyvuoja. Tačiau dabar Europa atidžiai stebi, ar E.Macronas bandys perimti iš A.Merkel įtakingiausio Europos lyderio statusą.
Darbotvarkėje – „Brexit“ klausimai
E.Macronas taip pat pateikė kontroversišką pasiūlymą įvesti naują mokestį technologijų milžinėms, tokioms kaip „Facebook“ ir „Apple“, kurio dydis priklausytų nuo vertės, kurią bendrovė sukuria šalyje, o ne nuo jos pelno. Šį pasiūlymą ketinama apsvarstyti penktadienį.
Estija, vadinanti save viena iš skaitmeninės revoliucijos pradininkių, sušaukė šį susitikimą, kad pasidalytų su kitoms Bendrijos narėms savo patirtimi ir padėtų joms greičiau judėti šia kryptimi.
Th.May su ES kolegomis susitinka britų ir ES derybininkams Briuselyje užbaigus ketvirtąjį „Brexit“ diskusijų raundą.
Britų vyriausiasis derybininkas Davidas Davisas sakė, kad per šį derybų etapą buvo „žengta ryžtingų žingsnių pirmyn“.
Tačiau jo kolega, ES atstovas Michelis Barnier pareiškė, kad reikės „dar ne vienos savaitės ar net mėnesių pakankamai pažangai pasiekti“, kad būtų galima pradėti svarbias derybas dėl būsimo prekybos susitarimo.
27 ES narės oficialiai „Brexit“ klausimus aptars kitame viršūnių susitikime, kuris spalio pabaigoje vyks Briuselyje.
