Politikos apžvalgininkas Fiodoras Lukjanovas, vedęs diskusiją, pamėtėjo V.Putinui jauką. Tačiau prezidentas išsisuko nuo atsakymo ir vietoj to papasakojo seną anekdotą apie oligarchą, kuris bankrutuoja ir pasako žmonai, kad reikės parduoti „Mercedes“ automobilį ir išsikraustyti iš prabangaus Rubliovkos rajono į paprastą butą.
„Ar vis dar mane mylėsi?“ – paklausia oligarchas. Žmona atsako: „Mylėsiu ir pasiilgsiu.“
Susirinkusiesiems juokiantis, V.Putinas paaiškino: „Nemanau, kad labai manęs pasiilgsite.“
O paklaustas, ar Rusijos prezidento rinkimus gali laimėti moteris (Ksenija Sobčak praėjusią savaitę paskelbė, kad dalyvaus balsavime – red.), šalies lyderis nusišypsojo ir pareiškė: „Mūsų šalyje viskas įmanoma.“
Maskvoje beveik neabejojama, kad V.Putinas galiausiai paskelbs apie dalyvavimą rinkimuose ir juos lengvai laimės. Ir vis dėlto: apie ką jis kalbėjo Valdajaus konferencijoje?
Apie Jungtines Amerikos Valstijas
Buvusi JAV valstybės sekretoriaus asistentė žvalgybai ir tyrimams Toby Gati, dabar dirbanti konsultante tarptautinėje teisės įmonėje, paklausė V.Putino, ar jis gali pasakyti ką nors teigiamo apie Ameriką.
V.Putinas jokių pliusų neįžvelgė ir leidosi į piktą tiradą apie tai, kad JAV – pradedant Baracku Obama – vykdo „precedento neturinčią antirusišką kampaniją“.
„Rusija nieko neprovokavo, bet demokratai pralaimėjo rinkimus ir dėl to kaltina Rusiją bei dabar kursto antirusišką isteriją. Dėl visko kalta Rusija. Rusijos pėdsakų ieškoma ir randama visur“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
„Didžiausia mūsų klaida, kalbant apie Vakarus, buvo mūsų pasitikėjimas jumis. O jūsų klaida buvo tai, kad šį pasitikėjimą įvertinote kaip silpnybę ir ja pasinaudojote“, – pridūrė V.Putinas.
Apie ginkluotės sutartis
V.Putinas teigė, kad 2000–2010 m. laikotarpį laiko periodu, kai JAV ir Rusija buvo „lygiavertės partnerės“, tačiau 2014-aisiais, anot jo, amerikiečiai „nustojo laikytis susitarimų“.
Esą nors Rusija sunaikino visus savo cheminius ginklus pagal susitarimą su JAV, Vašingtonas paskelbė, kad tokiam pačiam gestui „neturi pinigų“, ir vienašališkai pasitraukė iš branduolinio saugumo sutarties, numatančios plutonio atsargų sunaikinimą.
V.Putinas, tiesa, šiuo atveju kalbėjo netiesą. Iš tiesų iš susitarimo, kuris buvo pasiektas dar 2000-aisiais, praėjusių metų spalį pasitraukė Rusija.
Rusijos prezidentas užsiminė ir apie tai, kad JAV 2002 metais vienašališkai pasitraukė iš Antibalistinių raketų sutarties, pasirašytos tarp Sovietų Sąjungos ir Amerikos dar 1972-aisiais.
„Negalėjome išlaikyti mūsų amerikiečių draugų sutarties rėmuose. <...> 2014 metais JAV nustojo laikytis susitarimų“, – teigė V.Putinas.
Kita vertus, Rusija 2007 metų gruodį suspendavo Konvencinių pajėgų Europoje sutartį, o pastaruoju metu modernizuoja savo branduolines pajėgas. Be to, JAV teigia, kad Rusija dislokuoja nuo žemės paleidžiamų valdomų raketų sistemas.
Apie terorizmą
„Pasaulyje vyksta spartūs technologiniai pokyčiai, tad daugelis ankstesnių receptų pasauliniam valdymui dažnai jau nebeveikia“, – teigė V.Putinas.
Vis dėlto jis pabrėžė vertinantis ilgaamžę pagarbą „nacionaliniam suverenitetui“ ir prabilo apie „bendrai priimamas elgesio taisykles“. Esą kitos šalys siekia įgyvendinti savo interesus „bet kokia kaina“.
„Vietoje progreso ir demokratijos plėtros turime radikalius elementus, ekstremistines grupuotes, kurios nebaudžiamos žlugdo civilizaciją ir bando pakeisti ją archaizmu, chaosu ir barbarizmu“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Apie Siriją
V.Putinui Sirijoje nuo 2015 metų rugsėjo vykdyta (ir vykdoma) bombardavimo kampanija, kurios metu, kaip pabrėžia daugelis nepriklausomų ekspertų, taikomasi ne į „Islamo valstybės“, o į nuosaikių sukilėlių pozicijas, yra „teigiamas pavyzdys“.
„Rusija kartu su teisėta Sirijos vyriausybe ir kitomis regiono šalimis kovoja su terorizmu ir veikia remdamasi tarptautine teise. Mūsų metodai veikia“, – sakė Rusijos lyderis.
Apie Šiaurės Korėją
V.Putinas taip pat teigė, kad Rusija „neabejotinai smerkia“ Šiaurės Korėjos vykdomus branduolinius bandymus, bet pridūrė, esą Maskva „laikosi visų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimų“.
„Šiaurės Korėjos nereikėtų varyti į kampą, grasinti šiai šaliai jėga. Kitos valstybės neturėtų nusileisti iki grubumo ir keiksmų lygio. Ar patinka Šiaurės Korėjos režimas jums, ar ne, negalite pamiršti, kad Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika yra suvereni valstybė“, – dėstė V.Putinas.
Taip jis greičiausiai įgėlė JAV vyriausybei, kuri, pradedant prezidentu Donaldu Trumpu, pastaraisiais mėnesiais vis garsiau kalba, esą vien derybomis Šiaurės Korėjos keliamos problemos neišspręsi.
Apie Kataloniją, Kurdistaną, Krymą
V.Putinas sukritikavo Vakarus, kurie, jo teigimu, taiko dvigubus standartus – esą nors Kosovo nepriklausomybę Vakarai rėmė (jai Rusija prieštaravo – red.), „nepriklausomybės judėjimus“ Katalonijoje, Kurdistane ir Kryme norima užgniaužti.
„Atrodo, kad yra „teisingi“ kovotojai už nepriklausomybę ir laisvę ir yra „separatistai“, kurie negali kovoti už savo teises, net padedami demokratinių mechanizmų“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Kremlius 2014 metų pradžioje pasiuntė į Krymą „žaliuosius žmogeliukus“, kurie tuomet užtikrino, kad šiame nuo Ukrainos atplėštame pusiasalyje įvyktų „referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
Maskvoje šiaip jau puikiai suprantama, kad balsavimas Kryme nebuvo legalus, tad Rusijos propagandos įrankiai, troliai ir botai socialiniuose tinkluose aktyviai garsina iškreiptas žinias apie krizę Katalonijoje.
Šiame Ispanijos autonominiame regione spalio 1-ąją įvyko balsavimas dėl nepriklausomybės, tačiau jį dar rugsėjį neteisėtu pripažino Ispanijos Konstitucinis Teismas.
Apie S.Magnickį
V.Putinas pareiškė užuojautą dėl teisininko Sergejaus Magnickio, kuris atskleidė milžiniškus valstybės turto grobstymo mastus, mirties Rusijos kalėjime 2009 metais, tačiau pridūrė, kad po šios tragedijos „pradėta žaisti politinius žaidimus“.
Kanada neseniai priėmė vadinamąjį Magnickio įstatymą, kuriuo remiantis bus baudžiami žmogaus teisių pažeidėjai, o toks žingsnis, V.Putino manymu, buvo „nekonstruktyvus“.
„Už visų šių politinių žaidimų stovi gerai žinomas džentelmenas. Manau, kad jo pavardė yra Browderis. Jis Rusijoje gyveno 10 metų kaip turistas ir užsiėmė nelegalia veikla“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Williamas Browderis kadaise buvo vienas didžiausių investuotojų Rusijoje, tačiau buvo išvarytas iš šalies 2005 metais.
Williamas Browderis kadaise buvo vienas didžiausių investuotojų Rusijoje, tačiau buvo išvarytas iš šalies 2005 metais, kai vyriausybė paskelbė jį grėsme nacionaliniam saugumui.
Jo pasamdytas teisininkas S.Magnickis 2009-aisiais mirė kalėjime, į kurį buvo įkištas, kai paviešino duomenis apie aukšto rango valstybės tarnautojų korumpuotumą ir maždaug 230 mln. dolerių vagystę iš biudžeto. S.Magnickio mirtis pastūmėjo JAV sudaryti vadinamąjį Magnickio sąrašą.
Valdajaus konferencijoje V.Putinas pakartojo oficialią Maskvos versiją, pagal kurią Vakarų kaltinimai, kad korumpuoti pareigūnai susimokė visam laikui nutildyti S.Magnickį, atmetami.
Beje, Rusijos Tyrimų komitetas kaip tik ėmė skelbti, kad S.Magnickį iš tikrųjų nužudė W.Browderis. Prokurorai teigia, kad šis investuotojas kartu su britų užsienio žvalgybos tarnybos MI6 agentu „sukėlė S.Magnickio mirtį“.
Kaip? Įtikindami Rusijos kalėjimo medikus nepadėti sergančiam kaliniui. Kodėl? Kad įsipliekstų skandalas ir kad Rusija būtų diskredituota tarptautinės bendruomenės akyse.
Apie RT ir „Sputnik“
Rusijos valstybinės televizijos RT, transliuojančios Kremliaus propagandą įvairiomis kalbomis, vyriausioji redaktorė Margarita Simonian Valdajaus konferencijoje aistringai pasakojo apie JAV pareigūnų vykdomą spaudimą, kad RT Amerikoje užsiregistruotų kaip „užsienio agentė“.
Apie RT pakalbėjo ir V.Putinas, kuris televizijos produkciją pavadino „nuostabia“, o žurnalistus – „talentingais“. Jo teigimu, jei JAV imsis teisinio RT ar „Sputnik“ persekiojimo, Maskva į tai reaguos.
