Oficialios informacijos iš Berlyno apie tokio pokalbio galimybę nebuvo. Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Gebestreitas tik pasakė, kad kancleris jau anksčiau yra išreiškęs norą pasikalbėti su Rusijos vadovu, „kai pasitaikys proga“.
Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pareiškė, kad Kremlius kol kas negavo jokių kanclerio O.Scholzo prašymų dėl pokalbio. Jis pridūrė, kad „iš pirmo žvilgsnio bendrų temų nėra“ dėl beveik visiško Vokietijos ir Rusijos santykių įšaldymo, tačiau V.Putinas „buvo ir tebėra atviras dialogui“.
Tokius pokalbius Rusijos propaganda naudoja kaip tariamą įrodymą, kad demokratinių šalių lyderiai skaitosi su Vladimiru Putinu.
Pasak naujienų svetainės „New Voice“, Ukrainos prezidento kanceliarija atsisakė komentuoti galimas O.Scholzo pokalbio su V.Putinu temas, jei tokių būtų. Redakcijos šaltinis Bankovos gatvėje paaiškino, kad Kyjivas tikisi, jog bus įgyvendinta prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė ir surengtas taikos viršūnių susitikimas, o ne bet kokios derybos be Ukrainos dalyvavimo.
Jeigu įvyktų O.Scholzo ir V.Putino pokalbis – jis būtų pirmasis per pastaruosius dvejus metus.
Nauda tik vienam
O.Scholzo ir V.Putino pokalbis telefonu visai nereikalingas, mano Oleksandras Merežko, Ukrainos „Liaudies tarno“ frakcijos deputatas, Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto vadovas.
„Tokius pokalbius Rusijos propaganda naudoja kaip tariamą įrodymą, kad demokratinių šalių lyderiai skaitosi su Vladimiru Putinu, – sakė jis. – Mano nuomone, jei O.Scholzas tikrai turi ką pasakyti Putinui, tai galima padaryti kitais kanalais, be tiesioginio bendravimo telefonu“.
Politiko vertinimu, netgi paprasti pareiškimai apie tokio telefoninio pokalbio galimybę žaidžia Kremliaus naudai: „V.Putinas ieško bet kokio preteksto, kad su juo būtų galima susisiekti“.
Užsienio politikos komiteto vadovas įsitikinęs, kad svarbu ir toliau išlaikyti Maskvos politinę izoliaciją: bent jau iš demokratinių šalių pusės.
Pokalbis su vienu iš Europos Sąjungos lyderių gali suteikti diktatoriui vilties, kad jis išlaukė, ištvėrė, Ukrainą remianti koalicija griūva, o jau su juo kolektyviniai Vakarai nori kalbėtis apie Ukrainos ir Europos ateitį.
Nutraukti tylą yra kvaila
Tokios pat nuomonės laikosi ir Odesos nacionalinio Mečnikovo universiteto Tarptautinių santykių katedros docentas Volodymyras Dubovikas.
„Nutraukti tokią tylą ir paskelbti moratoriumą bendravimui su V.Putinu yra kvaila, – mano jis. – Juk pokalbis su vienu iš Europos Sąjungos lyderių gali suteikti diktatoriui vilties, kad jis išlaukė, ištvėrė, Ukrainą remianti koalicija griūva, o jau su juo kolektyviniai Vakarai nori kalbėtis apie Ukrainos ir Europos ateitį“.
„V.Putinui tai reikš, kad yra tam tikras Vakarų, ypač Vokietijos pozicijos, silpnumo ženklas“, – pridūrė V.Dubovikas.
Be to, pasak jo, Maskva supranta, kad Vokietijos socialdemokratų partijoje, kuriai priklauso O.Scholzas, yra žmonių, kurie kalba apie tam tikrą „taikos planą“, Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą, Kyjivo rėmimo ir naujų ginklų tiekimo neproduktyvumą.
Atsižvelgiant į tai, V.Putino pokalbį telefonu su O.Scholzu būtų galima interpretuoti kaip tam tikrą patvirtinimą, kad diktatorius turi galingas derybines pozicijas ir gali bandyti primesti savo sąlygas, įvertino docentas.
Jei Vokietijos kancleris vis dėlto nuspręs kalbėtis, jis turėtų aiškiai paaiškinti priežastis, paskatinusias jį griebtis tokio žingsnio, papildė jį O.Merežko.
Pataikauja rinkėjams?
Jei O.Scholzas siekia pranešti V.Putinui, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą ir teiks ginklus, V.Dubovikas mano, kad tai galima padaryti ir be skambučio.
„Tuomet Berlynas turi padaryti atitinkamą pareiškimą, perteikti tai Ukrainai ir Ukrainos partneriams“, – pridūrė jis.
Jei O.Scholzas ketina aptarti tam tikrą „taikos planą“, tai, anot eksperto, turės itin neigiamų pasekmių. Juk tuomet kancleris pažeis principą „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
Dabar yra daugybė vadinamųjų taikos iniciatyvų, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą. Savo „planus“ pateikė Kinija ir Brazilija, apie „taikos idėjas“ kalbėjo ir buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Tuo pat metu Ukraina laikosi savo taikos formulės – diplomatijos, kuri gali būti grindžiama tik jėga, leidiniui „New Voice“ aiškino gerai informuotas šaltinis Bankovos gatvėje.
„Rusija nesileidžia į kalbas ir pati tai patvirtina kiekvieną dieną. Todėl mes tiesiog žinome, kad bet kuriuo atveju viskas susiveda į bendrą spaudimą, į Rusijos privertimą siekti taikos, – dėstė šaltinis. – Vienintelis klausimas – kada tai įvyks. Mes norime, kad tai įvyktų greitai. Ir vienintelis veiksmingas formatas yra taikos formulė ir taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, o ne bet kokios derybos. Nes nieko kito Maskva nesuvokia“.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad galbūt kanclerio iniciatyva kyla iš to, kad jis nori ką nors pademonstruoti savo rinkėjams. „Vokietijoje viskas, kas turi žodį „derybos“ ir „taika“, rinkėjams patinka“.
Pagrindiniai Vokietijos ekspertai taip pat sutaria, kad skambutis Kremliui būtų klaidingas žingsnis siekiant pakenkti proukrainietiškai koalicijai, silpnumo ir nesaugumo apraiška.
Todėl, atsižvelgdamas į kritikos bangą dėl tokio bendravimo galimybės, V.Dubovikas neatmetė, kad O.Scholzas gali nuo jo susilaikyti.