Trys Atstovų Rūmų komitetai liepė M.Pompeo per savaitę pateikti dokumentus ir pažymėjo, jog apie D.Trumpo pastangas pasitelkti Ukrainos vyriausybės pagalbą jo perrinkimo kampanijai tiesiogiai žinojo ne vienas Valstybės departamento pareigūnas.
„Komitetai nagrinėja, kokį pavojų nacionaliniam saugumui sukėlė prezidentas Trumpas, kai spaudė Ukrainą įsikišti į mūsų 2020 metais įvyksiančius rinkimus ir įšaldė Kongreso suteiktą paramą saugumui, kurios tikslas yra padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją“, – nurodė komitetai.
Ketvirtadienį paviešinus anoniminį skundą, kurį, kaip pranešė JAV žiniasklaida, pateikė vienas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikas, dirbęs Baltuosiuose rūmuose, visuomenėje vis daugėja pritariančiųjų apkaltai.
Skunde D.Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį parūpinti buvusį viceprezidentą Joe Bideną – vieną iš realiausių pretendentų tapti Demokratų partijos kandidatu 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose – kompromituojančios medžiagos.
Informatorius taip pat atskleidė, kad Baltųjų rūmų patarėjai, sunerimę dėl D.Trumpo numanomo siūlymo suteikti paramą mainais į V.Zelenskio pagalbą, mėgino paslėpti pokalbio įrašą itin saugioje elektroninėje sistemoje, kuri paprastai naudojama tik slapčiausios šalies žvalgybos informacijos saugojimui.
Kai kurios JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninių pokalbių su užsienio lyderiais išklotinės, be kita ko, pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Saudo Arabijos karališkosios šeimos nariais, yra saugomos itin slaptoje kompiuterinėje sistemoje, rašo JAV dienraštis „The New York Times“, remdamasi dabartiniais ir buvusiais JAV pareigūnais.
Šios priemonės buvo imtasi dėl skandalo, kuris kilo dėl į viešumą iškilusio D.Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu turinio.
„Pastarojo meto sensacijos rodo, jog Baltųjų Rūmų pareigūnai ypač rūpinasi ne tik slaptos informacijos, bet ir Trumpo pokalbių telefonu duomenų saugumu, nes administracija nori užkirsti kelią tų pokalbių detalių nutekėjimui“, – rašo leidinys.
Prezidento administracija dieną anksčiau pareiškė, jog sprendimą pokalbių telefonu išklotines laikyti itin saugioje kompiuterinėje sistemoje, kuria gali naudotis tik labai ribotas pareigūnų skaičius, priėmė Nacionalinio saugumo tarybos teisininkai.
„Nacionalinio saugumo tarybos teisininkai vadovavosi tuo, jog slapti dokumentai turi būti tinkamai saugomi“, – pareiškė dienraščio cituojamas JAV prezidento administracijos aukšto rango atstovas.
Tyrėjai Kongrese penktadienį paskelbė, jog nuo kitos savaitės bus rengiami pokalbiai su penkiais Valstybės departamento pareigūnais, įskaitant buvusią ambasadorę Ukrainoje Marie Yovanovitch. Pranešama, kad ją D.Trumpas anksčiau šiemet privertė atsistatydinti, nes ši esą priešinosi prezidento pastangoms priversti Kijevą atlikti tyrimą dėl J.Bideno veiklos.
Į Kongresą taip pat šaukiamas specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris, kuris penktadienį atsistatydino, kai įstatymų leidėjai liepė jam atsakyti į klausimus, susijusius su apkaltos tyrimu, pranešė naujienų agentūros AFP informuotas šaltinis.
Minėtame skunde tvirtinama, kad K.Volkeris per susitikimą su Ukrainos aukšto rango pareigūnais aptarė, kaip „vykdyti“ D.Trumpo reikalavimus V.Zelenskiui.
Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė, jog apkaltos tyrimas bus atliekamas greitai, ir pabrėžė, jog informatoriaus skunde esama nenuginčijamų įrodymų, kad D.Trumpas piktnaudžiavo valdžia ir kad šį nusikaltimą buvo mėginta nuslėpti.
„Prezidento veiksmų aiškumas yra akivaizdus, tad neturėjome kitos išeities kaip tik pradėti [tyrimą]", – sakė N.Pelosi.
„Vyksta karas“
D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ užsipuolė demokratus, įskaitant įstatymų leidėją Adamą Schiffą, kuriam N.Pelosi pavedė vadovauti apkaltos tyrimui. Prezidentas juos pavadino melagiais, taip pat sukritikavo „šališką“ informatorių bei „melagingas naujienas skleidžiančią žiniasklaidą ir jos partnerę Demokratų partiją“.
Iš ketvirtadienį Niujorke surengto privataus prezidento susitikimo su JAV diplomatais nutekintame vaizdo įraše D.Trumpas davė suprasti, kad yra pasirengęs kovoti už savo išlikimą valdžioje.
„Vyksta karas. Šie žmonės nesveiki“, – naujienų agentūros „Bloomberg“ gautame įraše sakė D.Trumpas.
A.Schiffas savo ruožtu penktadienį pareiškė, kad jo komitetas kitą savaitę iškvies daugiau asmenų ir už uždarų durų apklaus JAV žvalgybos bendruomenės generalinį inspektorių – pareigūną, atlikusį preliminarų tyrimą dėl pranešėjo skundo ir pripažinusį jį įtikimu.
„Turime atskleisti visus faktus amerikiečių tautai. Būtent to reikalauja šio reikalo rimtumas ir pavojus mūsų šaliai“, – pabrėžė A.Schiffas.
Vėlų penktadienį prezidentas sulaukė daugiau nerimą keliančių įtarimų: laikraštis „The Washington Post“ pranešė, jog D.Trumpas Rusijos užsienio reikalų ministrui ir ambasadoriui Vašingtone pareiškė nesureikšminąs Maskvos kišimosi į 2016-ųjų amerikiečių prezidento rinkimus, nes JAV esą elgiasi taip pat kitose šalyse.
Leidinys citavo tris buvusius pareigūnus, kurie prašė neatskleisti jų tapatybės ir laikraščiui papasakojo apie 2017 metų gegužę Ovaliniame kabinete įvykusį susitikimą, per kurį valstybės vadovas netyčia atskleidė itin slaptos informacijos apie džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).
Šie jo pareiškimai, pasak leidinio, sukėlė nerimą Baltųjų rūmų pareigūnams, kurie su susitikimo santrauka leido susipažinti tik asmenims, turintiems leidimą dirbti su slapčiausia informacija.
Pritarimas apkaltai
Laišką, kuriame reiškiamas pritarimas apkaltos tyrimui, jau pasirašė daugiau nei 300 nacionalinės žvalgybos bendruomenės aukšto lygio specialistų.
„Panašu, kad prezidentas Trumpas pasinaudojo aukščiausio šalies posto valdžia ir ištekliais, kad paskatintų papildomą užsieniečių kišimąsi į mūsų demokratijos procesus. Tai būtų tolygu protu nesuvokiamam piktnaudžiavimui valdžia“, – pareiškė jie.
Remiantis dviem naujomis apklausomis, visuomenė dabar kur kas palankiau žiūri į apkaltą D.Trumpui.
Leidinio „The Hill“ ir bendrovės „HarrisX“ atlikta apklausa parodė, kad parama tokiai iniciatyvai išaugo 12 procentinių punktų iki 47 procentų, o nepritariančių respondentų yra 42 procentai. Tuo metu naujienų portalo „Politico“ apklausa parodė, jog pritariančiųjų apkaltai padaugėjo septyniais procentiniais punktais iki 43 procentų ir dabar jų yra tiek pat, kiek ir nepritariančiųjų.
Pasak Demokratų partijos, apkaltos straipsniai – oficialūs kaltinimai prezidentui – gali būti parengti vos per mėnesį, o paskui šie dokumentai būtų greitai aptarti it pateikti balsavimui Atstovų Rūmuose, kur ši politinė jėga turi pakankamą daugumą, kad iniciatyvai būtų pritarta.
Byla paskui būtų perduota nagrinėti Senatui, kur D.Trumpas šiuo metu, regis, gali pasikliauti respublikonų dauguma, kad išvengtų nuteisimo ir nušalinimo nuo pareigų.
„Kaip buvęs prokuroras, galiu jums pasakyti, jog bylos nagrinėjamos daug lengviau, kai kaltinamasis prisipažįsta padaręs tam tikrų veiksmų. Šiuo atveju prezidentas neneigia, ką jis sakė“, – televizijai CNN sakė Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto narys demokratas Ericas Swalwellas.
