Balandį apklausos rodė, kad A.Dudą remiančių rinkėjų buvo daugiau kaip 50 proc.: tai būtų reiškę lengvą pergalę jau pirmajame prezidento rinkimų rate. Tačiau dvi atskiros apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti šią savaitę, rodo, kad parama jam sumažėjo iki 35–39 procentų.
Šis sumažėjimas užfiksuotas kelios dienos po to, kai pagrindinė opozicinė partija, liberalioji „Pilietinė platforma“ (PO), išsirinko kitą kandidatą į prezidentus – 48 metų Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį.
Pagal populiarumą jis iš karto iškilo į antrą vietą, ir tai rodo būsimą atkaklią valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) remiamo A.Dudos ir R.Trzaskowskio dvikovą antrajame rinkimų rate.
Rinkimai iš pradžių buvo suplanuoti gegužės 10 dieną, bet paskutinę minutę juos teko atidėti vyriausybei ir opozicinėms partijoms nesugebėjus susitarti, kaip reiktų tęsti procesą per koronaviruso pandemiją.
Parlamentas šią savaitę vis dar ieškojo išeities iš aklavietės, bet PiS ir opozicijos aukšto rango pareigūnai atskiruose pareiškimuose nurodė, kad balsavimas galėtų įvykti birželio 28-ąją, prieš A.Dudos penkerių metų kadencijos pabaigą rugpjūčio 6-ąją.
Gegužės 18–19 dienomis nepriklausomos sociologinių tyrimų firmos PBS atlikta apklausa, kurios rezultatus šeštadienį paskelbė liberalus dienraštis „Gazeta Wyborcza“, rodo, kad parama A.Dudai sumažėjo iki 35 procentų.
Tomis pačiomis dienomis atlikta instituto „Kantar“ apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti ketvirtadienį, parodė, kad dabartinį prezidentą remia 39 proc. rinkėjų.
Paramą R.Trzaskowskiui per abi šias apklausas pareiškė atitinkamai 21 ir 18 proc. respondentų. Trečioje vietoje liko nepriklausomas centristas Szymonas Holownia – jį parėmė atitinkamai 19 ir 15 proc. apklaustųjų. Iš viso yra šeši pagrindiniai kandidatai į prezidentus.
Opozicinės partijos atmetė PiS vyriausybės planus dėl pandemijos gegužės 10-ąją surengti visuotinį balsavimą paštu ir tvirtino, kad pagal konstituciją balsavimo taisyklės gali būti keičiamos iki rinkimų dienos likus bent pusmečiui.
Opozicija taip pat laiko neteisėtu įtakingo PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio sprendimą politine deklaracija atidėti gegužės 10-ąją turėjusius įvykti rinkimus.
Konstitucijos ekspertai sako, kad vyriausybė rinkimus gali atidėti tik paskelbdama nepaprastąją ar ekstremaliąją padėtį. PiS administracija atsisako žengti tokį žingsnį, nepaisydama beprecedenčio pandemijos poveikio visuomenei ir ekonomikai.
Ši krizė įsiplieskė Europos Sąjungai ilgą laiką nerimaujant dėl demokratijos standartų Lenkijoje.
ES yra pradėjusi keturias procedūras prieš PiS sumanytas teismų reformas. Briuselio teigimu, jos meta iššūkį demokratijai ir teisės viršenybei, pakirsdamos teisėjų nepriklausomumą.
