Glazgo Stratklaido universiteto profesorius Johnas Curtice'as išanalizavo daugybę visuomenės apklausų rezultatų po birželio 23 dienos referendumo, kuriame 52 proc. gyventojų pasisakė už išstojimą iš ES.
„Mes liekame susiskaldę ir po trijų mėnesių – labai mažai kas pakeitė nuomonę“, – sakė jis per spaudos konferenciją Londone.
Profesorius taip pat atskleidė, kad dabar žmonės savo lūkesčius sieja su referendumo kampanijos metu duotais pažadais pažaboti imigraciją ir Nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai skirti lėšas, dabar atitenkančias Briuseliui.
„Prieš referendumą daugiau nei pusė visuomenės tikėjosi, kad po „Brexit“ imigracijos lygis sumažės, – sakė J.Curtice. – Dabar šis skaičius sumažėjo iki 45 proc.“.
Paklausti, kokius lūkesčius sieja su išstojimu iš ES, dauguma britų paminėjo laisvo judėjimo pabaigą ir išlikimą bendrojoje rinkoje.
„Atsiradęs apetitas tam tikram kompromisui (dėl prieigos prie bendrosios rinkos) ir tam tikrai imigracijos kontrolei“, – sakė jis.
Europos lyderiai, tarp jų ir Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris sako nepritarsią pagrindinio ES principo – žmonių judėjimo laisvės – apribojimams jokioje sutartyje, kuri leistų Britanijai išsaugoti prieigą prie bendrosios rinkos.
Ministrės pirmininkės Theresa May vyriausybėje yra „griežto“ išstojimo iš ES, nutraukiant visus ryšius su Bendrijos institucijomis, šalininkų, tačiau yra ir tokių, kurie norėtų pasitraukti „švelniai“, išsaugant prieigą prie bendrosios rinkos.
Th.May iki metų pabaigos sako neketinanti inicijuoti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procedūros.
Aktyvavus Lisabonos sutarties 50 straipsnyje numatytą procedūrą, prasidės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES dvejų metų etapas.
