Dabar kalbėti apie apklausų problemas iš tikro ankstoka – argi teismo medicinos eksperto klaustumėte, kokia aukos mirties priežastis, aukai vis dar gulint nusikaltimo vietoje? Iki skrodimo reikia palaukti.
Vis dėlto jau dabar aišku, kad ne per anksti teigti, jog D.Trumpo šansai laimėti ir vėl buvo nuvertinti taip, kaip prieš ketverius metus – jei ne labiau. O paprasto pasiaiškinimo nėra.
2016 metais apklausų rengėjai tvirtino, kad valstijose vykdytuose tyrimuose nebuvo tinkamai atsižvelgiama į respondentus, neturinčius aukštojo išsilavinimo. Taip pat teigta, kad buvo daug neapsisprendusių rinkėjų, paskutinėmis dienomis masiškai nutarusių balsuoti už D.Trumpą.
Šįkart į neišsilavinusius rinkėjus jau buvo atsižvelgta, be to, buvo rekordiškai nedaug neapsisprendusių rinkėjų. Tačiau apklausos ir svarbiausiose valstijose, ir nacionaliniu mastu klydo kone identiškai tiek pat, kiek 2016-aisiais.
Tikėtasi, kad, tarkime, Pensilvanijoje, Mičigane, Viskonsine J.Bidenas nugalės gana lengvai, bet iš tiesų laimėjo tik per plauką, o kai kuriose valstijose persvara tokia trapi, jog vyks balsų perskaičiavimas. Tad kas įvyko?
Nauja krūva problemų?
Artimiausiais mėnesiais atsiras daugiau duomenų, kurie leis nuspręsti, kas konkrečiai nutiko prognozuojant būtent 2020-ųjų rinkimus. Pavyzdžiui, sužinosime, koks buvo galutinis rinkėjų aktyvumas, kokie buvo rezultatai konkrečiose apygardose, kurios rinkėjų grupės balsavo, o kurios liko namuose.
Vis dėlto kol kas dar vieną apklausų rengėjų klaidą galima interpretuoti dviem gana aptakiais būdais.
Pirmoji versija – kad ekspertai taip ir nesugebėjo nustatyti, kokios klaidos buvo padarytos 2016 metais. Tai reikštų, kad žingsniai, žengti siekiant atitaisyti klaidas, situacijos nė kiek nepagerino.
Antroji – kad apklausų rengimas nuo 2016-ųjų tapo dar didesniu iššūkiu nei anksčiau. Kitaip tariant, net jei klaidos buvo ištaisytos, jas užgožė naujų problemų šūsnis. Analitikai antrąjį scenarijų vadina realesniu.
„Manau, kad apklausos šiemet būtų buvusios dar netikslesnės, jei būtume naudoję iki 2016 metų įprastą metodologiją. Veiksmai, kurių ėmėmės, padėjo nesuklysti dar labiau, nors ir akivaizdu, kad problema niekur nedingo“, – mano apklausų kompanijos „Global Strategy Group“ atstovas Nickas Gourevitchas.
Jau minėta, kad 2016-aisiais sociologai apklausose nesugebėjo tinkamai atspindėti neišsilavinusių rinkėjų, kurie masiškai balsavo už D.Trumpą, nuomonės.
Vėliau nustatyta, kad tokia klaida, susijusi su konkrečiai išsilavinimu, respublikonui apklausose kainavo 4 proc. punktus, o panašiai prieš ketverius metus klysta ir bendrąja prasme. Bet šįkart kruopštesnis neišsimokslinusių amerikiečių reprezentavimas nepadėjo.
Suklydo ir dėl senjorų
Ir valstijų, ir nacionalinės apklausos nuosekliai rodė, kad J.Bidenas gerokai populiaresnis nei H.Clinton tarp baltųjų rinkėjų, nebaigusių koledžo ar universiteto. Bet pirminiai rezultatai liudija, kad J.Bidenas tarp tokių rinkėjų pasirodė galbūt net prasčiau nei H.Clinton – ypač kritiškai svarbiose valstijose.
Įdomu ir tai, kad 2016 metais apklausų rengėjai, ko, gero, neįvertino tokios neišsilavinusių rinkėjų dalies dydžio ir šįkart tokios klaidos stengėsi nepadaryti. Bet rezultatas toks pats – šie amerikiečiai yra D.Trumpo rėmėjai, ir viskas.
Dar vienas klaidingo požiūrio simptomas – senjorų apklausų rezultatai. Skirtingai nei 2016 metais, apklausos nuolat rodė J.Bideno persvarą 65 metų ir vyresnių rinkėjų grupėje – ir 23 proc. punktais, ir 10.
Bet galiausiai aiškėja, kad nebuvo jokių priežasčių manyti, jog senjorai gausiau balsavo už J.Bideną, o ne už D.Trumpą. O tai – net didesnė klaida nei prieš ketverius metus, rodanti esminį didelės demografinės grupės požiūrio nesupratimą.
„Apklausų rengėjai susiduria su išties rimtais iššūkiais. Ši rinka visada kliovėsi statistiniais mechanizmais, kad kiekviena rinkėjų grupė būtų tinkamai atspindima tyrimuose.
Ir valstijų, ir nacionalinės apklausos nuosekliai rodė, kad J.Bidenas gerokai populiaresnis nei H.Clinton tarp baltųjų rinkėjų, nebaigusių koledžo ar universiteto.
Tačiau toks dėsnis veiksmingas tik tada, jei respondentai, su kuriais pavyksta pabendrauti, tinkamai atstovauja tiems, kurių pasiekti nepavyksta. 2020 metais tokio ryšio nebuvo“, – konstatuoja „The New York Times“. Tad kas galėjo nutikti?
Apklausoms pakenkė prezidentas?
2016 metais nebuvo svarių įrodymų, kad vyko vadinamasis „paslėptas“ balsavimas už D.Trumpą. Bet galbūt taip buvo balsuojama 2020-aisiais – prezidentas kelerius metus puolė ir žiniasklaidą, ir apklausų rengėjus, kuriais dalis visuomenė pradėjo nepasitikėti.
Todėl sunku nesvarstyti, ar D.Trumpo rėmėjai negalėjo tiesiog nuspręsti nebendrauti su apklausų rėmėjais. „Echelon Insights“ sociologas Patrickas Ruffini pareiškė: „Turime rimtai vertinti tokią hipotezę – kad apklausos tiesiog nepasiekė stambių Trumpo koalicijos elementų.“
Beje, tokie teorija skiriasi nuo tipiškos „drovaus Trumpo šalininko“ versijos, pagal kurią D.Trumpo rėmėjai nesako teisybės apklausų rengėjams.
Susijusi galimybė – kad per pirmąją ir, regis, vienintelę kadenciją D.Trumpas tapo populiaresnis tarp rinkėjų, kurie nedalyvauja apklausose, o amerikiečiai, kurie atsako į sociologų klausimus, pradėjo dar labiau jo nemėgti.
Apklausoms pakenkė suaktyvėję kairieji?
Gerai žinoma, kad politiškai aktyvūs rinkėjai labiau linkę dalyvauti politinėse apklausose, o D.Trumpo pergalė 2016 metais kairiuosius išties mobilizavo – milijonai dalyvavo Moterų žygyje ir „Black Lives Matter“ protestuose.
Daugybė progresyvių aktyvistų net kandidatams papildomuose rinkimuose aukojo didžiules pinigų sumas ir aktyviai balsuodavo – tokie jau laikai.
Bet taip pat reiškia, kad prieš D.Trumpą sukilę kairieji noriau dalyvavo apklausose. Progresyvios supermamos tikriausiai noriai atsakinėdavo į klausimus – „kietų“ duomenų nėra, bet įmanoma, kad taip buvo perspausta su neigiama nuomone prezidento atžvilgiu.
Tiesa, gali būti, kad buvo suklysta ir tikintis, jog rinkimuose gerokai aktyvesni bus demokratai rinkėjai. Iš Floridos valstijos jau atplaukę duomenys kaip tik parodė, kad respublikonai ten buvo aktyvesni, nors Floridoje registruotų demokratų yra daugiau nei konservatorių.
Apklausoms pakenkė pandemija?
2019 metų spalį labai nemažai apklausų rengėjų skelbė apie tik nedidelę J.Bideno persvarą prieš D.Trumpą. Dabar paaiškėja, kad tie tyrimai buvo teisiausi – bet jau teisesni nei apklausos, rengtos vėliau.
Nėra jokių įrodymų, jog D.Trumpas per rinkimus pasirodė blogiau koronaviruso židiniuose. Atvirkščiai, ten, kur protrūkio būta didesnio, jo rezultatai buvo net geresni.
Viena galimybė – kad apklausos vienodai klydo ir pernai spalį, ir jau šiemet prieš pat rinkimus. Jei taip, prieš metus D.Trumpas apklausose greičiausiai net pirmavo, ir gana užtikrintai. Bet kita galimybė – kad apklausų kokybė per pastaruosius metus sumenko, mat Ameriką užplūdo koronaviruso pandemija.
„Esmė tokia, kad prasidėjus valstijų uždarymams demokratai rinkėjai pradėjo dalyvauti apklausose, nes sėdėjo užsidarę namuose ir neturėjo ką veikti. Taip ir galima paaiškinti Bidenui palankias nuomones apklausose“, – mano sociologas Davidas Shoras.
Apklausų rengėjai, kai įsibėgėjo pandemija, iš tiesų net džiugiai skelbė, kad su jais bendrauja daugiau amerikiečių. Papildomi tyrimai tarsi liudijo, kad koronaviruso protrūkis kenkia prezidentui.
Bet jei D.Shoras teisus, studijos rodė ne rinkėjų požiūrio į D.Trumpo administracijos tvarkymąsi su pandemija kaitą, o J.Bideno rėmėjų nusiteikimą bendrauti su apklausų rengėjais.
Dar labiau intriguoja tai, kad nėra jokių įrodymų, jog D.Trumpas per rinkimus pasirodė blogiau koronaviruso židiniuose. Atvirkščiai, ten, kur protrūkio būta didesnio, jo rezultatai buvo net geresni.
Apklausoms pakenkė ispanakalbių balsai?
Vienoje valstijoje – Floridoje – apklausos šiemet klydo daug labiau nei 2016-aisiais. Ten D.Trumpo komanda puikiai padirbėjo, nes sugebėjo pritraukti gerokai daugiau nei anksčiau ispanakalbių rinkėjų.
Tai, kas įvyko Majamio-Deido apygardoje, apžvalgininkus tiesiog apstulbino. J.Bidenas čia D.Trumpą pranoko vos 7 proc. punktais, nors H.Clinton 2016 metais savo varžovą čia sutriuškino 29 proc. – o to nesitikėjo nė viena apklausų kompanija.
Gali būti, kad J.Bidenas, kai bus suskaičiuoti absoliučiai visi balsai, net nusileis D.Trumpui pagal populiarumą tarp Floridos ispanakalbių.
Ir šuo čia pakastas ne vien kubiečių kilmės amerikiečių, kurie mėgsta respublikonus, apsisprendime, mat D.Trumpas sulaukė daugybės ispanakalbių balsų visoje šalyje – ir pasienio su Meksika rajonuose, ir Hjūstone, ir Filadelfijoje.
Įmanoma, kad apklausos prieš rinkimus D.Trumpo reitingus tarp ispanakalbių vertino net 10 proc. punktų mažiau nei vėliau parodė balsavimas. Tai reikštų, kad ši klaida verta net ketvirtadalio visos – Didžiosios sociologų klaidos per 2020-ųjų rinkimus.
-
JAV akademikas sako, kad J.Bideno pergalė paneigs stereotipus apie Ameriką: kokius?
-
Kaip ankstesni neperrinkti JAV prezidentai pripažino pralaimėjimą?
-
Dar palauksime: kada JAV valstijos patvirtins prezidento rinkimų rezultatus?
-
JAV rinkimų pareigūnai: „nėra įrodymų“ apie prarastus ar pakeistus balsus
