Elizabeth Taylor. Kovą, eidama 79-uosius metus mirė legendinė aktorė Elizabeth Taylor. Aktorė buvo paguldyta į Los Andželo (JAV) ligoninę dėl širdies nepakankamumo.
2009 metais aktorei, kuri buvo ištekėjusi net aštuonis kartus, buvo pakeistas nesandarus širdies vožtuvas, o pastaruosius penkerius metus dėl chroniškų skausmų ji naudodavosi vežimėliu.
E.Taylor yra vaidinusi iš viso daugiau nei 50 filmų; JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus pelnė už vaidmenis filmuose „Butterfield 8“ (1960 m.) ir „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ (1966 m.).
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Legendinės aktorės Elizabeth Taylor portretas |
Satya Sai Baba. Balandį mirė vienas garsiausių Indijos dvasinių mokytojų Satya Sai Baba. 85-erių metų guru gyvybė užgeso praėjus trims savaitėms po to, kai dėl širdies veiklos sutrikimų, plaučių kongestijos ir inkstų nepakankamumo buvo paguldytas į ligoninę.
Satya Sai Babą, kuris teigė gyvensiąs iki 96 metų, jo sekėjai garbino kaip avatarą – Dievo įsikūnijimą žemėje. Jam buvo priskiriami keli stebuklai, tarp jų – dviejų žmonių prikėlimas iš mirusiųjų. Sekėjai taip pat tikėjo, kad jis sugeba materializuoti daiktus, prisiminti buvusius gyvenimus ir išgydyti mirtinas ligas.
Tarp šio dvasinio mokytojo sekėjų, kurių visame pasaulyje, kaip teigiama, gali būti keliolika milijonų, buvo Indijos eksministras pirmininkas Atalas Bihari Vajpayee, įtakingi verslininkai, taip pat – Indijos kriketo legenda Sachinas Tendulkaras ir Holivudo žvaigždė Goldie Hawn.
1926 metų lapkričio 23 dieną Putapartyje gimęs Satya Sai Baba iš pradžių gavo Sathyanarayanos Raju vardą. 1940 metais jis pasiskelbė esąs kito šventojo – legendinio 1918 metais mirusio guru Sai Babos iš Širdžio, miesto vakarinėje Indijos Maharaštros valstijoje, persikūnijimas. 1963 metais Satya Sai Baba patyrė insultą ir keturis rimtus infarktus. Kai kas mano, kad tada jis pats išgydė save. Pasveikęs jis paskelbė, kad atgims kaip Prema Sai Baba Karnatakos valstijoje.
Jo organizacija finansavo sveikatos apsaugos ir švietimo projektus Indijoje, tarp jų – ligonines ir klinikas, kurios tvirtina galinčios išgydyti ir tokias ligas, kurių neįveikia vyriaujančios krypties medicina.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Satya Sai Baba |
Osama bin Ladenas. Gegužės pradžioje pasaulį apskriejo žinia, kad Pakistane per operaciją JAV specialusis dalinys nukovė teroristinio tinklo „al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną – ieškomiausią pasaulyje teroristą.
Jungtinės Valstijos O.bin Ladeną kaltino 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliais, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Taip pat teroristiniais išpuoliais prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje 1996-aisiais, nusinešusiais per 200 žmonių gyvybes, bei JAV eskadrinio minininko „Cole“ užpuolimu 2000-ųjų lapkritį Jemene.
O.bin Ladenas gimė 1957-aisiais turtingo Saudo Arabijos verslininko šeimoje. 1984 metais dalyvavo kovoje su Raudonąja armija Afganistane. 1989-aisiais pradėjo kurti teroristinį tinklą „al- Qaeda“ ir raginti viso pasaulio musulmonus sutelkti kovai su Vakarais ir jų sąjungininkais arabais. 1991 metais JAV vadovaujamai tarptautinei koalicijai kariaujant su Iraku, O.bin Ladenas Vašingtonui paskelbė džihadą.
Vakarų sąjungininkės ieškomiausio pasaulyje teroristo ieškojo dešimtį metų. Manyta, kad jis slapstėsi Afganistane ir Pakistane, tačiau pirmųjų duomenų apie jo buvimo vietą JAV vyriausybė teigia gavusi tik 2010 metų rugpjūtį.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Osama bin Ladenas |
Amy Winehouse. Liepą pasaulį sukrėtė dainininkės Amy Winehouse mirtis. 27-erių britės gyvybė užgeso dėl apsinuodijimo alkoholiu, ji rasta negyva savo namuose Londone.
Atlikėja karjerą pradėjo 2003 metais albumu „Frank“, kuris buvo nominuotas „Mercury Prize“ apdovanojimui ir sulaukė didelės komercinės sėkmės. Tuo metu dainininkė buvo vos dvidešimties metų.
Antrasis jos dainų albumas „Back to Black“, išleistas 2006 metais, tapo pačiu perkamiausiu Jungtinėje Karalystėje ir pateko į perkamiausių 21 amžiaus albumų dešimtuką. Šis albumas buvo nominuotas šešiems „Grammy“ apdovanojimams, iš kurių laimėjo penkis. A.Winehouse tapo pirmąja Didžiosios Britanijos dainininke, pelniusia tiek „Grammy“ apdovanojimų vienais metais.
Tuo jos sėkmė nesibaigė – 2007 metais dainininkė laimėjo „BRIT Award“ apdovanojimą kaip geriausia Didžiosios Britanijos atlikėja. Tarp kitų garbingų apdovanojimų jos sąskaitoje atsidūrė ir du „Ivor Novello Award“ apdovanojimai.
Akį traukianti A.Winehouse šukuosena, ryškus makiažas ir susikurtas įvaizdis įkvėpė ne vieną dizainerį, o garsusis Karlas Lagerfeldas viešai pareiškė, kad dainininkė yra jo mūza. Tuo tarpu Lady Gaga yra prisipažinusi esanti labai dėkinga A.Winehouse už tai, kad ji pralaužė ledus „keistoms ir netradicinėms“ dainininkėms į pasaulio popsceną.
Vis dėlto pasaulinė šlovė atnešė ir neigiamų pasekmių – A.Winehouse keletą pastarųjų metų mėgino susitvarkyti su alkoholio ir narkotikų priklausomybėmis.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Amy Winehouse šypsena |
Steve'as Jobsas. Spalį atsisveikinome su brangiausiai pasaulyje vertinamą technologijų bendrovę „Apple“ sukūrusiu ir Silicio slėnio legenda bei genijumi vadintu S.Jobsu. 56-erių buvusio „Apple Inc.“ vadovo gyvybę pasiglemžė retos formos vėžys, jam diagnozuotas prieš aštuonerius metus. 2009-aisiais S.Jobsui buvo atlikta kepenų persodinimo operacija.
Užuojautą dėl šios asmenybės netekties pareiškė daugybė iškilių žmonių, tarp kurių ir JAV prezidentas Barackas Obama. Niujorko meras Michaelas Bloombergas S.Jobso įnašą pasauliui palygino su „Edisono ir Einsteino“. Savo ruožtu konkurentės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas tvirtino, kad S.Jobso „įtaka bus jaučiama daugybėje ateinančių kartų“.
2010 metais „Apple“ pajamos sudarė 65 mlrd. USD. Analitikai prognozuoja, kad šiemet įmonės pajamos perkops 100 mlrd. USD.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Steve'as Jobsas |
Muamaras Kadhafi. Buvęs Libijos diktatorius žuvo spalį savo gimtajame Sirto mieste. Ekstravagantiška apranga ir keista retorika garsėjusį 69-erių Libijos vadovą nukovė šalies sukilėliai.
Libiją M.Kadhafi valdė 42 metus iki šių metų rugpjūčio, kai buvo nuverstas po pusmetį šalyje trukusių neramumų. Į valdžią jis atėjo iš valžios pašalinęs Vakarų valstybių remtą karalių Idrissasą. Užgrobęs valdžią M.Kadhafi apkaltino Vakarus pradėjus „naują kryžiaus žygį“ prieš arabus.
1988 metais virš Škotijos Lokerbio miesto buvo susprogdintas lėktuvas – už išpuolį atsakinga buvo Libija. Jos santykiai su tarptautine bendruomene tapo įtempti, tačiau ėmė šilti 2003 metais, kai Tripolis sutiko sumokėti kompensacijas 270-ies per tą išpuolį žuvusių žmonių šeimoms.
Tais pačiais metais Libija atsisakė terorizmo ir paskelbė, kad nebesieks masinio naikinimo ginklų.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muamaras Kadhafi |
Svetlana Alilujeva. Lapkritį Viskonsino valstijos (JAV) Ričlando mieste eidama 86-uosius metus mirė Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino dukra S.Alilujeva.
Ji buvo vienintelė J.Stalino dukra. Jos motina – antroji diktatoriaus žmona Nadežda Alilujeva.
J.Stalino dukra baigė Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakultetą ir Visuomenės mokslų akademijos prie Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komiteto aspirantūrą. Vėliau dirbo vertėja ir literatūros redaktore.
1967 metais kelionės į Indiją metu S.Alilujeva atsisakė grįžti į SSRS ir vėliau emigravo į JAV. Šioje šalyje ji išleido pagarsėjusią prisiminimų knygą „Dvidešimt laiškų draugui“, kurioje papasakojo apie savo tėvą ir gyvenimą Kremliuje.
1984 metais J.Stalino dukra grįžo į Sovietų Sąjungą ir jai vėl buvo suteikta sovietinė pilietybė, tačiau vos po poros metų S.Alilujeva dar kartą išvyko į JAV.
Amerikoje S.Alilujeva buvo žinoma kaip Lana Peters, tai yra prisistatydavo savo trečiojo vyro, architekto Williamo Peterso, pavarde. Paskutinius gyvenimo metus S.Alilujeva praleido Viskonsine.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Josifas Stalinas su dukra Svetlana (1935 m.) |
Cesaria Evora. Gruodį mirė visame pasaulyje garsi atlikėja iš Žaliojo Kyšulio salų Cesaria Evora. 70 metų C.Evora mirė ligoninėje gimtojoje San Vinsentės saloje. Atlikėja mirė dėl širdies nepakankamumo ir staigiai išaugusio kraujospūdžio.
Portugalų ir kreolų kraujo turinčią C.Evorą, užsienio žiniasklaidos vadintą „juodąja Edita Piaf“, išgarsino mornos – dainos, kuriose į visumą susilieja Vakarų Afrikos ritmai, brazilų melodijos, portugalų fadai ir anglų jūreivių dainos. Mornos atliekamos gitara, fortepijonu, smuiku ir altu.
Nuo 16 metų dainuoti pradėjusi C.Evora didžiojoje scenoje debiutavo 1988 metais būdama 47-erių. Nepaisant garbaus amžiaus, dainininkė iš karto pelnė kritikų ir muzikos mylėtojų simpatijas. Netrukus „basakoje deive“ žurnalistų pakrikštytos C.Evoros albumas „Miss Perfumado“ Europoje buvo parduotas auksiniu tiražu. Žaibiškai išgarsėjusi dainininkė didžiojo pripažinimo sulaukė 2003 metais, kai jos albumas „Voz´DAmor" (lt. „Meilės balsas“) buvo įvertintas prestižiniu „Grammy“ apdovanojimu.
Dainininkė išleido 16 studijinių albumų ir dainų rinkinių, jos sąskaitoje net šeši „Grammy“, „World Music“ ir daug kitų prestižinių apdovanojimų. Už muzikos laimėjimus ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime C.Evorai buvo įteiktas aukščiausias Prancūzijos civilinis apdovanojimas – Garbės legionieriaus ordinas.
C.Evorą garsino ir jos labdaringa veikla. Savo gimtinėje ji finansavo švietimo sistemą.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Cesaria Evor |
Christopheris Hitchensas. Gruodį mirė Didžiosios Britanijos rašytojas, žurnalistas ir literatūros kritikas Christopheris Hitchensas. 62 metų garsusis britas mirė nuo plaučių uždegimo, kuris išsivystė dėl stemplės vėžio.
Savo karjerą C.Hitchensas pradėjo 1970 metais dirbdamas žurnalistu Didžiojoje Britanijoje, vėliau persikėlė į Niujorką ir prisidėjo prie žurnalo „Vanity Fair“ leidybos. C.Hitchensas išgarsėjo 2007 metais, išleidęs knygą „God Is Not Great“ („Dievas nėra didis“). Po knygos išleidimo jis tapo žymiausiu JAV ateistu.
Per savo gyvenimą rašytojas išleido 17 knygų, jo publikacijos buvo skelbiamos „The Times Literary Supplement“, „Daily Express“, „London Evening Standard“, „Newsday“ ir „The Atlantic“ leidiniuose.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Christopheris Hitchensas |
Vaclavas Havelas. Gruodį atsisveikinome ir su dramaturgu bei disidentu, padėjusiu taikiai nuversti komunizmą buvusioje Čekoslovakijoje ir tapusio tos epinės, Šaltąjį karą užbaigusios kovos didvyriu V.Havelu. 75-erių pirmojo demokratiškai išrinkto Čekoslovakijos prezidento gyvybę pasiglemžė ilga liga.
Prezidentu V.Havelą žmonės išsirinko po taikios „aksominės revoliucijos“, kuri užbaigė keturis dešimtmečius trukusias režimo – jo praminto „Absurdistanu“ – represijas. Kaip prezidentas jis prižiūrėjo duobėtą šalies perėjimą prie demokratijos ir laisvosios rinkos ekonomikos, taip pat – taikų Čekoslovakijos skilimą 1993 metais į Čekiją ir Slovakiją.
V.Havelas, drovus knygų rijikas retais ūsais ir susitaršiusiais plaukais, tapo žmonių galios taikiai įveikti totalitarinę valdžią simboliu.
„Tiesa ir meilė turi įveikti melą ir neapykantą“, – kartą pasakė V.Havelas. Tie žodžiai tapo jo revoliuciniu moto, pagal kurį jis, kaip pats sakė, visuomet stengdavosi gyventi.
V.Havelas kelis kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai ir atsiėmė dešimtis kitų garbingų pasaulinės reikšmės apdovanojimų, kurie buvo paskirti už jo, kaip pasaulinio sąžinės ambasadoriaus, pastangas ginti paniekintuosius nuo Darfūro iki Mianmaro.
Tarp daugybės jo apdovanojimų yra prestižinė Švedijos Olofo Palme premija ir garbingiausias civilinis JAV apdovanojimas – Prezidento laisvės medalis, kurį tuometinis JAV prezidentas George'as W.Bushas jam įteikė už tai, kad jis esąs „vienas didžiųjų laisvės didvyrių“.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaclavas Havelas |
Kim Jong Ilas. Gruodį mirė 69-erių Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas. Po to, kai 2008 metais patyrė širdies smūgį jis retai rodėsi viešumoje. Šiaurės Korėjos lyderio gyvybė užgeso jam važiuojant traukiniu vizito už sostinės ribų metu. Jį ištiko dar vienas širdies smūgis.
Šiaurės Korėjai Kim Jong Ilas pradėjo vadovauti 1994 metais po savo tėvo mirties. Vos jam ėmus vadovauti šaliai, dėl nevykusių ekonominių reformų ir menko derliaus kilo badas, mirė apie du milijonai gyventojų.
Kim Jong Ilo valdžią griežtai kritikavo už žmogaus teisių pažeidimus ir dėl branduolinės programos. Jam vadovaujant didžioji lėšų dalis buvo skirta kariuomenei, 2006 metais šalis atliko branduolinius bandymus, 2009-aisiais juos pakartojo.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Ilas apžiūri kariškių virtuvę. |
