– Užsienio žiniasklaidoje dabar netrūksta kalbų apie rinkimus Lenkijoje. Pavyzdžiui, leidinys „Politico“ rašo, kad po 8 metų populistų valdymo valstybė yra tiek suskaldžiusi, kad, net nepaisant kas laimės, vis tiek bus sunku sutvarkyti šalyje tvyrantį chaosą. Kaip jūs, būdamas vietinis, vertinate tai, kas kalbama, ką skelbia pati Lenkija – ar tas chaosas ir suskaldymas tikrai yra?
– Nenoriu savęs statyti kaip eksperto, labiau esu apžvalgininkas ir stebėtojas. Tačiau, mano manymu, labai paprastai kalbant, tarp 2010-ųjų ir 2015-ųjų metų – va, 2015 m. vyko rinkimai, kada Jaroslawo Kaczynskio partija atėjo į valdžią – tai tą penkmetį Lenkijoje buvo labai aštriai gilinamas susiskaldymas.
Visų pirma, tuo metu buvo statoma ant vadinamo Smolensko kulto, tai yra buvo labai stipriai stumiama teorija, kad velionis prezidentas Lechas Kaczynskis buvo tyčia nužudytas, ir tai buvo naudojama kaip politinė strategija, rinkiminė strategija, kuri to suskaldymo, tos visuomenės poliarizacijos gal ir nepradėjo, bet labai stipriai pagilino.
Tada, po 2015-ųjų, ta skaldymo ir valdymo taktika – ji pasiteisino ir buvo visąlaik naudojama. Čia galime kalbėti apie politines strategijas, gal net labiau politines taktikas, nes strategija, sakykime, būtų labiau susijusi su užsienio pozicija, bet vidaus politikoje visą laiką, artėjant krizei ar sunkiam sprendimui politiniam, buvo specialiai sukuriama kažkokios tai apgultos tvirtovės ar susiskaldymo nuotaika. Ir tai būdavo labai gudriai išnaudojama.
