Po sprogimo Lenkijos Pševoduvo miestelyje, kur žuvo du žmonės, paaiškėjo, kad tai nebuvo tyčinis ar kitoks Rusijos veiksmas, o veikiausiai nesėkmingo ukrainiečių bandymo numušti paleistą Rusijos raketą pasekmė. Tačiau tuo pat metu tiek Lenkijos, tiek Lietuvos ir kitų šalių lyderiai pabrėžė, kad atsakomybė už šį tragišką įvykį vis tiek guli ant Maskvos pečių.
Lenkija atsisakė inicijuoti diskusijas pagal NATO 4-ąjį straipsnį, kuris numato konsultacijos grėsmės atveju. Tačiau koks po šios trumpos panikos akimirkos lieka NATO ir jos, kaip pagrindinės Ukrainos, kuri gina savo teritoriją nuo Rusijos agresijos, rėmėjos ir finansuotojos, vaidmuo?
Tai, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, jog tai buvo „tikriausiai nelaimingas atsitikimas“, kurį sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, apskritai mažina tikimybę, jog NATO nedelsiant reaguos.
Tačiau Kyjivas iš karto po sprogimo Lenkijoje pareiškė, kad panašių incidentų galima buvo tikėtis nuo pat plataus masto invazijos pradžios ir Ukraina ne kartą apie tai perspėjo. Galiausiai Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas dar kartą pakartojo, kad NATO turi uždaryti oro erdvę virš Ukrainos.
Tačiau Vokietija pareiškė, kad toks žingsnis galėtų paskatinti tiesioginę konfrontaciją tarp Rusijos ir NATO, o būtent to labiausiai nori išvengti Aljansas.
Lenkijos politikos apžvalgininkas T.Grzywaczewskis mano, kad tokie Berlyno pareiškimai yra absurdiški.
