Vaizdo įrašą apie tai, kaip Kerčės sąsiauryje Rusijos pakrančių apsaugos laivas taranuoja ukrainiečių vilkiką, peržiūrėjo jau milijonai žmonių. Kai kuriems rusams toks jėgos demonstravimas sustiprino pasididžiavimą savo šalimi ir prezidentui V. Putinui tai neabejotinai patinka. Bet, anot straipsnio autoriaus, daugeliui kitų šis siužetas sukėlė baimę, kad Ukrainoje gali įsiplieksti plataus masto karas. Daugelis rusų tėvų, kaip ir dauguma kitų tėvų visame pasaulyje, mieliau išleistų savo 18-mečius vaikus mokytis, o ne kariauti.
Kremliaus propagandoje jau senokai vyrauja pozicija, kad Rusiją puola priešai, o V.Putinas vadovauja šiai apgultai tvirtovei, kurią priešai iš Vakarų esą puola tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu, ir net tarptautinėse sporto arenose. Šią propagandą imta intensyviai skleisti 2012 m. V.Putinui trečią kartą laimėjus prezidento rinkimus, o aukščiausią tašką ji pasiekė 2014 m. aneksavus Krymą.
Kol kas atoslūgio nematyti – ko gero, jo ir neverta tikėtis, kol apgulties nuotaikos duos politinių dividendų, rašo A.Kolesnikovas. Iki Krymo aneksijos V.Putino palaikymas buvo nusmukęs rekordiškai žemai, bet po to iš karto šoktelėjo iki daugiau kaip 80 proc., primena autorius.
Kova dėl reitingų
Vis dėlto nuo praėjusios vasaros V.Putino reitingai vėl grėsmingai nukrito iki 66 proc. spalį ir lapkritį. Rusijos prezidentas žada ne tik sugrąžinti Rusijos didybę tarptautinėje arenoje, bet ir kilstelėti rusų gyvenimo lygį. Tačiau ketverius metus iš eilės realios pajamos mažėja, be to, valdžia paskelbė itin nepopuliarias pensijų reformas, kuriose be kita ko numatyta atidėti pensinį amžių.
Anot A.Kolesnikovo, spręsti ekonomines negandas Kremliui nebus lengva. Dėl Krymo įvestos Vakarų šalių sankcijos įvarė Rusijos ekonomiką į kampą. Be to, kapitalo sutelkimas valdžios rankose susilpnino konkurenciją ir sumažino paskatų privačioms investicijoms bei verslumui.
Neturėdamas kitų galimybių pagerinti visuomenės nuomonę apie save, V.Putinas, ko gero, nutarė, jog laikas „priminti“ rusams apie išorės priešus, svarsto straipsnio autorius.
Net jei artėjant kovo mėnesį numatytiems Ukrainos prezidento rinkimams auganti įtampa gali pagerinti ir dabartinio šios šalies prezidento Petro Porošenkos reitingus, akivaizdu, kad Ukraina Rusijos nepuola.
Ukrainiečių kariniai laivai elgėsi pagal 2003 m. pasirašytą dvišalę sutartį dėl jūrų eismo Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje. Bet gali būti, kad tvirtindamas esą laivai neteisėtai įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis V.Putinas tikisi (jau nekalbant apie įtampos su Vakarais stiprinimą) atgaivinti apgulties nuotaikas ir įkvėpti tam tikrą primityvų patriotizmą, kuriuo jau seniai grindžia savo pozicijas.
Tam, primena A.Kolesnikovas, gali būti pasitelktos tiesioginės provokacijos ir galbūt net kariniai konfliktai. Be to, tokiais veiksmais V.Putinas atkreips visuomenės dėmesį į Rusijos karo pramonę bei ginklų gamybos sektorių ir primins šlovingą praeitį – ypač mitologizuotą Antrojo pasaulinio karo versiją, kuria iš dalies grindžia ir savo paties teisėtumą.
Tokiais veiksmais V.Putinas atkreips visuomenės dėmesį į Rusijos karo pramonę bei ginklų gamybos sektorių ir primins šlovingą praeitį – ypač mitologizuotą Antrojo pasaulinio karo versiją, kuria iš dalies grindžia ir savo paties teisėtumą.
Paradų politika
Pavyzdžiui, Josifo Stalino, su kuriuo V.Putiną sieja nemažai bendrų savybių, kultas neabejotinai pataisė daugelio rusų nuomonę apie represijas. 2019 m. sausio 29 d. Sankt Peterburge planuojamas karinis paradas, kuriuo bus paminėta Leningrado apgulties baigtis. Tai gal ir sustiprins patriotiškus jausmus, bet niekaip neatspindės badavusių miesto gyventojų kančių, pastebi autorius.
Vis dėlto, jo nuomone, šįsyk stiprinant nacionalistines nuotaikas V.Putinui gali nepavykti pagerinti visuomenės nuomonės. Visų pirma dėl to, kad blėsta eilinių rusų priešiškumas Vakarams, su kuriais daugelis dabar jau sieja ir Ukrainą. Šia prasme gali būti, kad sausį Novgorode numatytas eilinis šlovingas minėjimas istoriją atitiks labiau nei tikimasi, svarsto A.Kolesnikovas.
Jis primena, kad 1944 m. liepos mėn. „Didžiojo valso“ (kuris ir bus atkurtas Novgorode) metu, Maskvos gatvėmis žygiavo 57 tūkst. vokiečių karo belaisvių. J.Stalinas šiuo pasirodymu norėjo pažeminti vokiečius ir priminti Maskvos gyventojams apie jų neapykantą priešams. Bet iš tiesų per šias eitynes daugybė rusų gailėjo belaisvių ir kai kurie net mėtė jiems duoną.
Ne pelno organizacijos „Levada Center“ sociologams neseniai paprašius 20-mečių Rusijos gyventojų įvardyti šalį, kurios pavyzdžiu derėtų sekti, dauguma apklaustųjų pasirinko Vokietiją, Kiniją ir mėgstamiausią V.Putino priešą – JAV. Jauni piliečiai palaiko Rusijos didybės idėją, bet jiems ta didybė reiškia ne tik karinę galią, bet ir ekonominę gerovę bei socialinę pažangą, įsitikinęs A.Kolesnikovas.
Nepadeda ir tai, kad V.Putino užsienio politikos sprendimai atrodo vis labiau abejotini. Daugeliui Rusijos gyventojų sunku suprasti, kodėl šalies valdžia tiek daug išteklių meta į Siriją, kai esama neišspręstų problemų namuose. Pažiūrėjus filmuką apie tai, kaip Rusijos laivas taranuoja ukrainiečių laivą, ekonominė situacija nepagerės, rašo ekspertas.
Ilgą laiką Rusijoje buvo mėgstamas šūkis „Galime pakartoti!“ (aliuzija į Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare). „Bet iš tiesų juk ne, negalime. Mums trūksta ne tik išteklių, bet ir noro leisti jaunimui mirti kovoje su kitos valstybės jaunimu“, rašo pats Maskvoje gimęs ir augęs A.Kolesnikovas. Šiandien rusai mažiausiai norėtų pakartoti karą, per kurį žuvo 27 mln. kraštiečių, įsitikinęs (o gal nori tikėti) jis.
