Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ilgai priešinosi progresyviausių partiečių spaudimui inicijuoti apkaltą respublikonų prezidentui D.Trumpui.
Demokratė puikiai suprato, kuo partija rizikuotų. Juk N.Pelosi politikoje aktyvi jau seniai ir puikiai atsimena 1998-uosius ir apkaltą demokratų prezidentui Billui Clintonui.
Ar pavyks įrodyti?
Tada darbą prarado ne pastarasis, o asmuo, inicijavęs procedūras Kongrese, – respublikonas Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas. B.Clintonas liko prezidento poste, o jo populiarumas iki antrosios ir paskutinės kadencijos Baltuosiuose Rūmuose tik augo.
Žinoma, situacija dabar kitokia – D.Trumpo, skirtingai nei tada B.Clintono, laukia kova dėl perrinkimo, o demokratai prezidentą žada pulti plačiu frontu ir kuo įmanoma viešiau.
Ir vis dėlto, kaip pastebi „The New York Times“, dešimtys Atstovų Rūmų demokratų daug mėnesių vengė net ištarti žodį „apkalta“. Kas pasikeitė dabar?
Neatsispyrė ir pati N.Pelosi, regis, padariusi išvadą, jog D.Trumpui metami kaltinimai yra ir pakankamai rimti, ir užtektinai paprasti, kad juos suprastų didžioji visuomenės dalis.
Skirtingai nei, pavyzdžiui, specialiojo prokuroro Roberto Muellerio, tyrusio Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir galimą susimokymą su D.Trumpo komanda, ataskaita.
Bet rizikuoja ne tik prezidentas ir respublikonai. Įsibėgėjančiuose ginčuose dėl apkaltos procedūros demokratai irgi turi ką prarasti – iš esmės kovojama dėl pozicijų prieš 2020-ųjų rinkimus.
„Ne veltui demokratai ilgą laiką delsė su apkaltos procedūra, nes visuomenėje apetitas jai gerokai menko, ypač pastaraisiais mėnesiais. Žingsnis rizikingas, o scenarijai keli.
D.Trumpo, skirtingai nei tada B.Clintono, laukia kova dėl perrinkimo, o demokratai prezidentą žada pulti plačiu frontu ir kuo įmanoma viešiau.
Jei iš tikrųjų pasirodys informacijos, kad Trumpas elgėsi netinkamai, naudojosi padėtimi, manipuliavo biudžetine parama siekdamas asmeninių politinių tikslų, tuomet demokratams tai taptų paskata.
Bet jei tai vėl bus kabinimasis už to, ko nepavyksta įrodyti, to, kas galiausiai bus labai praskiesta – bent jau viešojoje erdvėje, tuomet tai gali būti dar vienas impulsas Trumpui sakyti: štai, matote, aš esu tas, kuris pradėjo ardyti sistemą, bet ji priešinasi, tad man reikia dar ketverių metų“, – 15min teigė Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala.
Nori pakenkti varžovui J.Bidenui
Kodėl pajudėjo ledai? Žinoma, dėl pastarųjų dienų pranešimų, kurių D.Trumpas nė neneigia, esą jis šių metų vasarą, telefonu bendraudamas su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, spaudė jį prabilti apie neva korupcinius buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno veiksmus.
J.Bidenas, dar eidamas viceprezidento pareigas, iš tiesų ragino Ukrainos valdžią nušalinti esą nepakankamai agresyviai su korupcija kovojantį šalies generalinį prokurorą Viktorą Šokiną.
D.Trumpui ir respublikonams įtartina tai, kad V.Šokino pradėtas tyrimas dėl gamtinių dujų kompanijos „Burisma“, kurios direktorių taryboje dirbo J.Bideno sūnus Hunteris, po generalinio prokuroro atstatydinimo buvo nutrauktas.
Tiesa, šių metų gegužę tuometis Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka teigė neturintis jokių įrodymų, kad Joe ar Hunteris Bidenai elgėsi kaip nors neteisėtai. J.Bidenas yra favoritas laimėti demokratų pirminius rinkimus ir kitų metų lapkritį susigrumti su D.Trumpu.
Demokratus įsiutino vien tai, kad D.Trumpas esą spaudė kitos šalies lyderį prabilti apie jo potencialų varžovą 2020-ųjų rinkimuose ir jam pakenkti.
Tačiau temperatūra dar labiau pakilo pirmadienio vakarą, kai buvo pranešta, esą D.Trumpas dar prieš pokalbį su V.Zelenskiu įšaldė finansinę paramą Ukrainai ir taip leido Kijevui suprasti, kad lėšas šalis gaus tik tokiu atveju, jei jam bus padėta pakenkti J.Bidenui.
Lyg tyčia JAV šį mėnesį galiausiai skyrė pagalbą Ukrainai – jau po to, kai pasirodė žinios apie anoniminio žvalgybininko, dirbančio Amerikos žvalgybos bendruomenėje, skundą dėl D.Trumpo pokalbio telefonu su V.Zelenskiu.
V.Šokino pradėtas tyrimas dėl gamtinių dujų kompanijos „Burisma“, kurios direktorių taryboje dirbo J.Bideno sūnus Hunteris, po generalinio prokuroro atstatydinimo buvo nutrauktas.
Galiausiai tą patį pirmadienio vakarą priešinimosi apkaltai sieną Demokratų partijoje pramušė septynių jos atstovų Atstovų Rūmuose rašinys dienraštyje „The Washington Post“ – ne gana radikalių, Alexandrios Ocasio-Cortez stiliaus socialistų, o nuosaikių demokratų.
Visi septyni straipsnio, kuriuo raginama pradėti apkaltos D.Trumpui procedūrą, bendraautoriai anksčiau tarnavo kariuomenėje ar nacionalinio saugumo agentūrose.
Visi jie – iš svarbių svyruojančių valstijų, kurias net galima laikyti draugiškomis D.Trumpui, visi jie – daugiau ar mažiau centristai.
Į tokį atsišaukimą N.Pelosi negalėjo nereaguoti ir antradienį paskelbė, kad pradedamas oficialus apkaltos tyrimas dėl esą priesaiką sulaužiusio D.Trumpo. Apkaltos trečiadienį pareikalavo ir buvusi jo varžovė 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton.
D.Trumpas pradėjo jaustis nepakaltinamas
Tiesa, N.Pelosi reikės veikti itin atsargiai – ir ne tik dėl to, kad tikimybė, jog D.Trumpas bus pašalintas iš posto, yra labai arti nulio.
Atstovų Rūmų pirmininkė puikiai suvokia, kokia politinė žala gali būti padaryta demokratams, jei apkaltos procedūra bus vykdoma skubotai. Ir iš tiesų – opozicija visų pirma privalo apskritai sudominti JAV visuomenę galima apkalta D.Trumpui.
Mat kol kas rinkėjų parama tokiai procedūrai gana ribota. Įmonės „Quinnipiac“ apklausa šią vasarą parodė, kad net 60 proc. amerikiečių rinkėjų nepritaria apkaltos prezidentui inicijavimui.
Panašus „The Wall Street Journal“ ir „NBC News“ užsakytas tyrimas liepą paliudijo, kad net ne tiek daug demokratų rinkėjų – apie 40 proc. – nori apkaltos. Gerokai skeptiškesni – ne tik respublikonų, bet ir nepriklausomi rinkėjai.
Apklausa šią vasarą parodė, kad net 60 proc. amerikiečių rinkėjų nepritaria apkaltos prezidentui inicijavimui.
Aišku, jei įrodymų, kad D.Trumpas pažeidė JAV Konstituciją, sluoksnis storės, tokie apklausų duomenys gali pasikeisti.
Demokratai, palaikantys apkaltos procedūrą, mėgsta pabrėžti, kad amerikiečiams praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje nerūpėjo ir manevrai prieš prezidentą Richardą Nixoną.
Bet tada, ruošiantis jo apkaltai, Kongrese vykę vieši ir per televiziją transliuoti klausymai sudomino visuomenę, pakeitė jos nuomonę apie Baltųjų Rūmų šeimininką ir pastūmėjo R.Nixoną nebelaukti apkaltos bei pačiam atsistatydinti.
Demokratams taip pat svarbu kartu ir vieningai apsispręsti dėl apkaltos procedūros masto, taip pat – dėl to, kas jai vadovaus, kurie komitetai vykdys tyrimus.
Kol kas, regis, absoliučios vienybės nėra – dėl paramos apkaltai populiarumu rizikuojantys demokratai privačiai būgštauja dėl aiškumo stokos.
Kita vertus, demokratų vadovybė, matyt, nutarė, kad partijai daugiau kainuotų ne nepriklausomų ar respublikonų rinkėjų įtūžis, o nesugebėjimas pagaliau sureaguoti į aktyvistų reikalavimus ir imtis D.Trumpo, kuris jau pradėjo jaustis nepakaltinamas.
Organizuota respublikonų kontrataka
Vis dėlto demokratai gali neabejoti, kad D.Trumpas tikrai stengsis pasinaudoti apkaltos drama bei įaudrinti ir taip labai energingus, net fanatiškus savo šalininkus.
Tiesą sakant, respublikonų mašina, atrodo, tik ir laukė, kol demokratai ryšis paskelbti apie apklausos procedūrą. Tarsi suskambus trimitams, JAV konservatoriai ir jiems palanki žiniasklaida vienu balsu prabilo apie – ką gi daugiau? – tariamą raganų medžioklę.
Iš demokratų tyčiojasi ir Donaldas Trumpas jaunesnysis, ir Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas, ir asmeninis JAV prezidento advokatas Rudy Giuliani.
D.Trumpo kampanijos, kuri jau ruošiasi 2020 metams, komanda savo ruožtu jau išsiuntinėjo elektroninius laiškus, kviečiančius aukoti lėšas rinkiminei kovai.
Viename laiške rašoma: „Nancy Pelosi ką tik formaliai pareikalavo mano apkaltos! Tai dar vienas apgailėtinas demokratų bandymas išplėšti galią iš žmonių. Aš nieko blogo nepadariau. Patikėkite manimi – pamatysime stenogramą.“
Tiesa, nors Baltieji Rūmai, kaip ir buvo žadėjęs D.Trumpas, paviešino jo pokalbio su V.Zelenskiu stenogramą, joje iš tiesų parašyta, kad JAV prezidentas užsiminė apie J.Bideną – nors D.Trumpo atstovai tikina, kad kelių frazių negalima vadinti neleistinu spaudimu užsienio šalies vadovui.
„Daug kalbama apie Bideno sūnų, kad Bidenas sustabdė tyrimą, ir daug žmonių nori apie tai sužinoti, tad būtų puiku, jei kažką padarytume su generaliniu prokuroru.
Bidenas gyrėsi, kad sustabdė tyrimą, tad jei į tai pažiūrėtume... Tai man skamba baisiai“, – V.Zelenskiui telefonu pasakė D.Trumpas, kuris taip pat ne kartą paragino V.Zelenskį dirbti su R.Giuliani.
Žurnalistai Vašingtone iškart pastebėjo, kad respublikonų įstatymų leidėjai į tokį stenogramos turinį reagavo su didele nuostaba – mat toli gražu nėra aišku, kad D.Trumpas nieko blogo nepadarė. Greičiau atvirkščiai.
Kaip bebūtų, D.Trumpas mėgsta vaizduoti save politinio elito auka, tad dabartinė situacija jam galbūt net tinka – juolab kad respublikonų dauguma Senate greičiausiai neleis nušalinti prezidento. Tam reikia dviejų trečdalių senatorių pritarimo, o 53 iš 100 Senato narių – respublikonai.
Spąstai opozicijai ar problemos prezidentui?
„Tad gali būti, kad demokratai gali patekti į tokius spąstus, į kokius 1998-aisiais pateko respublikonai.
Jie gali nubalsuoti už apkaltą Atstovų Rūmuose, nesugebėti to padaryti Senate ir užsitraukti visuomenės, kuri juos apkaltintų blaškymusi, rūstybę“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Kita vertus, lyginti galimą D.Trumpo apkaltą su procedūromis B.Clintono atžvilgiu sunkoka – pastarajam buvo pateikti du kaltinimai, susiję su melavimu ir su trukdymu teisingumui, o D.Trumpo gali laukti kur kas didesnė krūva įtariamų nusižengimų.
Galima suprasti, kad Trumpas tiesiog pardavinėja JAV užsienio politiką ir nacionalinio saugumo interesus, siekdamas asmeninių tikslų.
„Ne veltui, atrodo, šeši (Atstovų Rūmų, – red.) komitetai žada dalyvauti procese, o tai rodo, kiek temų ketinama apimti. Lyginti tikrai sudėtinga.
Clintono problema buvo visų pirma asmeninė ir susijusi su visuomenės pasitikėjimu. Juk jis ilgai ir atvirai melavo“, – 15min teigė L.Kojala.
Daugelio kitų analitikų teigimu, D.Trumpo atvejis labiau susijęs su pačiu JAV prezidento konstituciniu vaidmeniu ir įstatymų leidėjų galimybėmis riboti jo savivalę.
Tuo tarpu amerikietis istorikas, Transatlantinės akademijos ekspertas Michaelas Kimmage'as, bendraudamas su 15min, pabrėžė, kad apkaltos B.Clintonui atveju negalėjo būti jokios kalbos apie „nacionalinio saugumo komponentą“ – skirtingai negu dabar.
„Tada kalbėta apie asmeninį Clintono gyvenimą, o dabar nacionalinis saugumas tikrai svarbus. Galima suprasti, kad Trumpas tiesiog pardavinėja JAV užsienio politiką ir nacionalinio saugumo interesus, siekdamas asmeninių tikslų“, – kalbėjo M.Kimmage'as.