Buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras, uolus europietis Karelas Schwarzenbergas baiminasi, kad Austrijai gresia orbanizacija. Jo akimis, tikimybė, kad bus suformuota „kietos“ dešinės koalicija, kurią sudarys būsimo kanclerio vedama Liaudies partija (OVP) ir kraštutinės dešinės Laisvės partija (FPO), atspindi šiuo metu per šią Alpių šalį besiritančią nacionalizmo bangą, dėl kurios šalis ilgainiui gali būti visiškai restruktūrizuota, kaip kad atsitiko ministro pirmininko Victoro Orbano vadovaujamoje Vengrijoje. Jeigu šis jaunas, tačiau savo galias puikiai suprantantis politikas, S.Kurzas, ir Laisvės partijos pirmininkas Heinzas-Christianas Strache taps koalicijos partneriais, migracijos politika ir vidaus saugumas, taip pat struktūrinės politikos reikalai gali pradėti judėti nauja – nieko gero nežadančia – kryptimi.
Griežtins migracijos politiką
S.Kurzas ir H.-Ch.Strache vieningai įsitikinę, kad, siekiant apsaugoti Austriją nuo prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, visų pirma reikia uždaryti sienas. Maža to, rinkėjų balsų S.Kurzas tikėjosi pritraukti ir nelabai aiškiais siūlymais griežtinti deportaciją, o migrantų priėmimo stovyklas steigti kur nors Afrikoje ar negyvenamose salose.
Šiandien prieglobsčio prašytojų skaičius Austrijoje mažėja. Nepaisant, kad dauguma migrantų į šią šalį atvyksta iš kitų Europos Sąjungos šalių, ir toliau nerimaujama dėl to, jog pernelyg didelis užsieniečių antplūdis gali neigiamai paveikti Austrijos kultūrinę ar tautinę tapatybę. Būtent šiuo nerimu Liaudies partija ir Laisvės partija pasinaudojo rinkimuose.
H.-Ch.Strache vadovaujama politinė jėga didžiausio palaikymo sulaukė tose Austrijos vietovėse, kuriose užsieniečių ir migrantų mažiausia. Šį reiškinį neseniai buvo galima stebėti ir rytinėje Vokietijos dalyje, kurioje itin didelės sėkmės sulaukė kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Tuo pasinaudoti pamėgino net Austrijos socialdemokratai (SPO), tačiau laiko požiūriu tai padarė pernelyg vėlai, kad laimėtų papildomų balsų.
Dešinieji Europos populistai džiūgauja
S.Kurzas ir H.-Ch.Strache nori daugiau tiesioginės demokratijos – jos jie ketina siekti referendumais, o tai savo ruožtu reiškia, kad galima tikėtis balsavimo ir dėl euro, ir dėl tolesnės Austrijos narystės ES, mano B.Riegertas. H.-Ch.Strache vadovaujama Laisvės partija jau anksčiau yra agitavusi už pasitraukimą iš bloko.
Jei Austrijos vyriausybės sudėtyje bus dešiniojo sparno populistų, tikėtina, kad panašių partijų pozicija sustiprės ir likusioje Europoje – nuo Suomijos iki Vengrijos ir nuo Italijos iki Graikijos. Geriausi H.-Ch.Strache draugai – prancūzų nacionalistai iš „Nacionalinio fronto“ ir Rusijos vyriausybė. S.Kurzui, kuris veikiausiai taps naujuoju Austrijos kancleriu, tai anaiptol ne kliūtis. Jis įsitikinęs, kad jo partnerystė su Liaudies partija jo sekėjams sukeltų mažiau problemų negu tolesnis didžiosios (nors dabar jau ne itin didžios) koalicijos su Socialdemokratų partija, kurią daugelis austrų vertina kaip korumpuotą ir vedančią šalį į stagnaciją, gyvavimas.
Panašu, kad su naujuoju Austrijos kancleriu bus nelengva visiems jo ES partneriams, o ypač – Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. S.Kurzas didžiuojasi, kad jo ryžtinga iniciatyva uždaryti Balkanų migracijos maršrutą privertė A.Merkel keisti savo migracijos politiką. B.Riegerto manymu, ateityje, jam vadovaujant, Austrija gali pasukti nacionalinės tapatybės paieškų keliu ir prisijungti prie tokių šalių kaip Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija, įsiliedama į jų kultūrinę ir politinę sąjungą – Višegrado grupę. Austrijai prisijungus prie šių šalių grupės, sustiprėtų neoficiali opozicija Briuseliui. Be to, kancleriu tapus S.Kurzui, Europos Sąjungai būtų daug sunkiau pabaigti tyrimus, susijusius su demokratijos principus galimai pažeidžiančia veikla Vengrijoje ir Lenkijoje.
Draugaus su Rusija?
Pažymėtina ir tai, toliau dėsto B.Riegertas, kad tokiomis aplinkybėmis, padidėjus Austrijos daromam spaudimui, greičiausiai tektų peržiūrėti ir ES santykius su Rusija. Tiek S.Kurzas, tiek – ypač – potencialus jo koalicijos partneris H.-Ch.Strache ragina Europos Sąjungą nutraukti sankcijas Rusijai. Pasigerinti santykius su Rusija, pavyzdžiui, galvojant apie energetikos sektorių, Austrijai būtų išties labai pravartu.
B.Riegerto nuomone, iš konservatyvios Liaudies partijos ir dešiniosios populistiškosios Laisvės partijos atstovų suformuota vyriausybė būtų pavojingas eksperimentas Austrijai ir visai Europos Sąjungai. Jo įsitikinimu, mėginimai sumažinti nerimą teigiant, kad Liaudies partija jau turi patirties koalicijose ir su Laisvės partija, ir su socialdemokratais, yra nieko verti. Šiandieninė Laisvės partija iš esmės skiriasi nuo tos, kuri gyvavo anksčiau. H.-Ch.Strache remia griežtą nacionalistinio izoliavimosi politiką. Nieko nepadarysi – austrai pasirinko.
Ar istorinė frazė „Tu Felix Austria“ („Tu, laimingoji Austrija“), kadaise puošusi karališkąjį antspaudą, vis dar galioja? B.Riegertas teigia dar turįs vilties, kad S.Kurzas priims teisingą sprendimą ir į partnerius pasirinks atsinaujinusius socialdemokratus.
