B.Netanyahu tikina, kad iš 120-ies vietų Knesete (Izraelio parlamente), jo koalicijai pavyko užpildyti 60. Tam, kad būtų turėjusi daugumą, jo koalicijai reikėjo 61 vietos.
Nėra daug priežasčių manyti, kad rugsėjo 17 dieną numatytų rinkimų rezultatai premjerui bus palankesni. Kai abejojama jo sugebėjimais formuoti vyriausybę, rezultatai gali pablogėti.
Be to, niekur nedingo kaltinimų korupcija klausimas.
Ministras pirmininkas įtariamas kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu trijose korupcijos bylose. Generalinis prokuroras pirminį posėdį perkėlė į spalį: šiame posėdyje B.Netanyahu turės progą paneigti jam metamus kaltinimus.
Po to premjeras gali būti oficialiai apkaltintas. Tiesa, net ir pripažinus B.Netanyahu kaltu, jis neprivalėtų atsistatydinti.
Dvi problemos
Šioje situacijoje B.Netanyahu kyla dvi problemos. Net jei laimėtų rinkimus, premjerui, virš kurio galvos kabo rimti kaltinimai, nebūtų lengva rasti koalicijos partnerių.
Teoriškai premjerui nedraudžiama eiti pareigas kai jam pareikšti kaltinimai, tačiau ligi šiol Izraelyje tokio atvejo nebuvo. Be to, neatmetama galimybė, kad įsikiš Aukščiausiasis Teismas. Tokiu atveju B.Netanyahu jaustų didžiulį spaudimą atsistatydinti.
Antroji problema susijusi su laiku. B.Netanyahu „pabėgimo plane“ numatyta, kad parlamentas turėtų suteikti jam imunitetą ir priimti įstatymą, neleidžiantį Aukščiausiajam Teismui jo imuniteto panaikinti.
Kadangi parlamento darbas iki rinkimų – sustabdytas, tikimybė, kad toks įstatymas bus priimtas prieš premjerui pateikiant kaltinimus, nėra didelė.
Ketvirtadienį, kai parlamentas buvo paleistas ir nutarta sušaukti išankstinius rinkimus, liberalaus laikraščio „Haaretz“ politikos apžvalgininkas Yossi Verteris rašė, kad „prasidėjo laiko skaičiavimas iki Netanyahu eros pabaigos“.
Izraeliečių kanalo „Channel 12 News“ vyriausiasis politikos analitikas Amitas Segalas teigė, kad parlamento paleidimas ir išankstinių rinkimų sušaukimas „lėmė realų pavojų, jog jis (Netanyahu – red.) negalės išsisukti nuo baudžiamojo persekiojimo“.
„Jei vyriausybė būtų suformuota šią savaitę, tikriausiai būtų pavykę padaryti taip, kad byla prieš jį būtų nutraukta“, – interviu teigė A.Segalas.
Politinė karjera jau laidota
„The New York Times“ rašo, kad nuosprendis B.Netanyahu politinei karjerai buvo parašytas jau daugybę kartų. Pavyzdžiui, 1996-aisiais, kai apklausos neteisingai prognozavo, jog jis pralaimėjo Shimonui Peresui. Taip pat ir 1999 metais, kai B.Netanyahu pralaimėjo Ehudui Barakui.
Apie jo eros pabaigą kalbėta 2006 metais, kai jo konservatyvi partija „Likud“ rinkimuose laimėjo tik 12 Kneseto vietų.
Tačiau kiekvieną kartą jis prisikeldavo iš politinės mirties. B.Netanyahu premjero pareigas ėjo tris kadencijas iš eilės, iš viso šiame poste jis išbuvo keturias kadencijas. Kitaip tariant, jis šaliai vadovavo 13 metų. Liepą jis pagerins Izraelio įkūrėjo ir pirmojo šalies premjero Davido Beno Guriono rekordą.
Vis dėlto, šiuo metu jis turi labai nedaug pasirinkimo variantų.
Šių metų balandį vykusiuose rinkimuose pats B.Netanyahu jau buvo problema. Jo pagrindinis varžovas, buvęs šalies gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Benny Gantzas, kurio centristinės „Mėlynos ir baltos“ koalicijos platforma mažai skyrėsi nuo „Likud“, sakė, kad sutiktų formuoti koaliciją, tačiau tik tuo atveju, jei jai nevadovaus B.Netanyahu.
„Mėlynos ir baltos“ koalicija rinkimuose laimėjo 35 vietas.
Referendumas dėl B.Netanyahu?
„The New York Times“ rašo, kad jei balandžio rinkimai buvo referendumas dėl B.Netanyahu vadovavimo, tai pasikartos ir rugsėjį. Tiesa, šįkart kandidatas dar silpnesnis.
Buvęs B.Netanyahu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Uzi Aradas, tapęs premjero kritiku, tikina, kad besigviešiantis valdžios B.Netanyahu tapo vis labiau nerūpestingas ir arogantiškas, todėl ėmė prarasti sąjungininkus.
„Jo karjera gali baigtis dėl toksiško vadovavo stiliaus, kurį apibūdina impulsyvumas, neatsargumas, savęs apsupimas menkų sugebėjimų turinčiais pataikūnais, „skaldyk ir valdyk“ strategijos naudojimas visais lygmenimis. Dėl tokio stiliaus daug kas atsisuko prieš jį“, – teigė profesorius U.Aradas.
Pasak „The New York Times“, net dešiniųjų pažiūrų rinkėjai ima abejoti.
„Dešinieji, šiuo metu tik privačiuose pokalbiuose, pradeda galvoti, kad Netanyahu galbūt jiems atnešė ne tik pergalę, bet ir didelę nesėkmę, todėl, greičiausiai, atėjo metas rasti jam įpėdinį. Karalius Bibi gali nebebūti nenugalimas“, – teigė tyrimų centro „Israel Democracy Institute“ vadovas Yohananas Plesneris.
Yra vienas kelias
Dėl pralaimėjimo B.Netanyahu kaltino mažos ultranacionalistų partijos „Yisrael Beitenu“ lyderį Avigdorą Liebermaną. Premjeras tikėjosi, kad ši, penkias vietas gavusi partija, padės jam sudaryti daugumą.
Tačiau A.Liebermanas atsisakė ieškoti kompromiso su B.Netanyahu koalicijos partneriais ultraordoksais. Nesutarimų priežastis – įstatymas, kuris panaikintų išimtį, leidžiančią ultraortodoksams netarnauti kariuomenėje.
Kai kurie analitikai mano, kad tokia A.Liebermano pozicija tebuvo siekis atkreipti dėmesį į jo mažą partiją. Vis dėlto, kad ir kokie jo motyvai, A.Liebermanas tradicinėje dešiniųjų koalicijoje nubrėžė raudoną liniją tarp pasaulietiškų nacionalistų ir ultraortodoksų partijų.
Analitikai tikina, kad norintis nugalėti ateinančiuose rinkimuose, B.Netanyahu neturi daug pasirinkimo variantų.
Pasak A.Segalo, apie 300 tūkst. dešiniųjų balsų gavo partijos, neperžengusios patekti į parlamentą reikalingo balsų slenksčio. Tie balsai galėtų prilygti aštuonioms vietoms – daugiau nei reikia, kad B.Netanayhu remiančios partijos sudarytų daugumą.
Jei B.Netanyahu laimės rinkimus, vyriausybę formuoti reikėtų pakankamai greitai, kad būtų priimtas įstatymas, apsaugantis premjerą nuo baudžiamojo persekiojimo.
Analitikai sako, kad tai – mažai įmanoma, tačiau neskuba laidoti premjero politinės karjeros.
A.Segalas: „Mano patarimas Izraelio politologams: net jei prieš savo akis matote politinį Netanyahu lavoną, o trys medicinos ekspertai sako, kad jis – negyvas, palaukite. Tai dar nereiškia, kad iš tikrųjų atėjo galas.“
„Prieš kiekvieną rinkimų kampaniją visi palaidoja Netanyahu. Jie sako, kad tai – pabaiga, tačiau jis grįžta į gyvenimą, visus juos nustebina ir nugali. Mano patarimas Izraelio politologams: net jei prieš savo akis matote politinį Netanyahu lavoną, o trys medicinos ekspertai sako, kad jis – negyvas, palaukite. Tai dar nereiškia, kad iš tikrųjų atėjo galas“, – mano A.Segalas.
