„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar besiblaškantis A.Lukašenka nepraras draugų ir Rusijoje, ir Vakaruose?

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau daug metų stengiasi vaizduotis patikimu tarpininku Rusijos ir Vakarų santykiuose. Bet dabar, prieš rinkimus vėl prismaugdamas opoziciją, jis gali suvokti, kad Minskas gerai nesutaria nei su Kremliumi, nei su vakariečiais. O be draugų nelengva, pastebi Maskvos Carnegie centro apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas.
Aliaksandras Lukašenka
Aliaksandras Lukašenka / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.

Niekas nė nenustebo, kai Baltarusijos centrinė rinkimų komisija tarp penkių kandidatų į šalies prezidentus neįregistravo A.Lukašenkos oponento, buvusio banko „Belgazprombank“ vadovo Viktoro Babarykos.

Vietos šiame trumpame sąraše neatsirado ir buvusiam aukštųjų technologijų parko vadovui Valerijui Cepkalai. V.Babaryka, negana to, vis dar sulaikytas – kaip ir dar daug aktyvistų bei tinklaraštininkų, kuriuos „Amnesty International“ yra pripažinusi sąžinės kaliniais.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Babaryka
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Babaryka

Vis dėlto, kaip rašo A.Šraibmanas, keisčiausia šiomis savaitėmis Baltarusijoje net ne tai, o A.Lukašenkos elgesys prieš rinkimus, kurie vyks rugpjūčio 9-ąją.

Juk jis kaltina savo, pripažinkime, šeimininkus Maskvoje kišimusi į balsavimą, bet tuo pačiu metu sulaukia kritikos iš Europos Sąjungos ir JAV už tai, kad kiša tariamus ar tikrus Rusijos statytinius už grotų – omenyje, žinoma, turimas būtent V.Babaryka.

Tai reiškia, kad Minskas gali susigadinti santykius tiek su Maskva, tiek su Vakarais. O laikai tokie, kad Baltarusijos ekonomikai reikia paramos – ir išties daug.

Geras pasiteisinimas?

Ką pasakė A.Lukašenka? Jis pareiškė, nors be jokių įrodymų, kad opoziciją finansuoja Rusijos oligarchai. Vienas varžovų, V.Babaryka, buvo sulaikytas – jis esą įtariamas pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu.

Vienas aukštas Baltarusijos pareigūnas teigė, kad šio bankininko kampaniją finansuoja „jo bosai „Gazprom“ ir galbūt dar aukštesni žmonės“.

A.Lukašenka ir per ankstesnius rinkimus yra kalbėjęs apie tariamą kišimąsi – be tik Vakarų šalių. Rusija apkaltinama pirmą kartą.

A.Šraibmanas: jei kaltinama Rusija, naujausios represijos Minske skamba kaip geriausias pasiteisinimas prieš Vakarus.

Priežastys, anot A.Šraibmano, dvi. Visų pirma, Minskas jau kelerius metus įsivėlęs į lėtą, smilkstantį konfliktą ne su Briuseliu ar Vašingtonu, o su Maskva. Antra, šįkart nė vieno iš A.Lukašenkos puolamų varžovų nepavadinsi provakarietišku – jie kaip tik nori sutarti su Rusija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Baltarusijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Baltarusijoje

„Be to, jei kaltinama Rusija, naujausios represijos Minske skamba kaip geriausias pasiteisinimas prieš Vakarus.

Europos ir JAV diplomatams teigiama, kad Baltarusija turi ryžtingai kovoti su Rusijos įtakos agentais – juk ant kortos esą pastatyta šalies nepriklausomybė“, – rašo A.Šraibmanas.

Padarys viską, kad išsilaikytų

Pasak analitiko, problema tokia, kad tokie argumentai neįtikina. Esą Vakarų diplomatai, dirbantys Minske, puikiai mato, kad Baltarusijos visuomenė politizuojama ne nuo viršaus, o iš apačios.

Per protestus prieš A.Lukašenkos režimą nuo gegužės pabaigos sulaikyti šimtai žmonių. Naujausias areštų raundas įvyko antradienį.

O Vakarų diplomatai ir vyriausybės nei nori, nei gali užsimerkti prieš brutaliausias represijas per pastarąjį dešimtmetį vien dėl to, kad jas lydi antirusiška retorika.

Vašingtonas ir ES sostinės jau išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Minske ir ragina paleisti politinius kalinius. Kitaip tariant, jau aišku, kad Baltarusijos santykiai su Vakarais po rinkimų komplikuosis – tik nežinoma, kiek.

Nėra abejonių, jog A.Lukašenka padarys viską, kad išsilaikytų valdžioje. Kai po rinkimų bus neišvengiamai paskelbta, kad jis surinko 80 proc. balsų, ir taip paniurę baltarusiai tikriausiai netylės – lauks nauji protestai ir naujos represijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Kol kas sunku pasakyti, kad ES ir JAV gali grąžinti sankcijas Baltarusijai. Vakarai nenori pastūmėti A.Lukašenkos Rusijos link, nors šiuo metu atrodo, kad JAV ambasadorius į Minską po 11 metų pertraukos vis dėlto negrįš.

Tikėtina, kad bent laikinai sustos ir dabartinis bendradarbiavimas su Europos bankais. Vakarai Minsko visiškai neatkirs – pavyzdžiui, baltarusiams bus padedama siekti didesnės energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.

Bet kadangi ore – šaltukas, būtų naivu tikėtis, kad Baltarusija gaus pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo ir ES.

Nei į kairę, nei į dešinę

„Būtent todėl Lukašenka nemato reikalo sušvelninti toną ir nuraminti vakariečius. Režimo išlikimas jam svarbesnis nei kvietimai į ES Rytų partnerystės susitikimus ar paskolos, kurios ir taip kažin ar būtų skiriamos“, – pastebi A.Šraibmanas.

Tarsi ir atrodytų, kad po rinkimų A.Lukašenka turės pulti į glėbį Vladimirui Putinui ir išpildyti visus pastarojo pageidavimus. Bet analitikas nemano, kad tai įmanoma – esą šių lyderių santykiai atsidūrė aklavietėje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Minsko įsitikinimu, dabartinis šalių integracijos lygis Baltarusijos vartotojams turėtų garantuoti tokias pat sąlygas perkant naftą ar dujas, kaip ir rusams. Bet Maskva sako, kad tai būtų nuolaida, kurios reikėtų nusipelnyti kuriant kur kas artimesnę sąjunginę valstybę.

Rusija baltarusiams kelia daug sąlygų dėl naftos ir dujų tiekimo, norėtų suvienodinti mokesčių sistemas, bendro biudžeto. Tačiau Minskas nenori atiduoti suvereniteto, nors šalies ekonomikai tikrai reikia paramos iš išorės – nukrito naftos kainos, dėl koronaviruso įsidegė recesija.

Minskas pratęs save matyti kaip tarpininką tarp Rytų ir Vakarų, bet dabar gali suvokti, kad nesutaria nei su viena, nei su kita puse.

„Maskva mainais į pagalbą, Minsko nuomone, nori per daug. Lukašenkai suverenitetas yra viskas, nors jis reiškia absoliučią jo režimo valdžią“, – rašo A.Šraibmanas.

O tai reiškia, kad Baltarusijos geopolitinė tapatybė gali keistis. Minskas pratęs save matyti kaip tarpininką tarp Rytų ir Vakarų, bet dabar gali suvokti, kad nesutaria nei su viena, nei su kita puse.

Taip, visada yra Kinija, kurios pėdsakų Baltarusijoje jau nemažai. Bet Pekino dėmesys irgi apdėliotas sąlygomis, kurių Minskas baidosi, todėl akivaizdu, kad teks išmaniai balansuoti.

„Mažoms šalims, įsiterpusioms tarp dviejų konkuruojančių blokų, balansuoti sunku. Minskui greičiausiai nepasiseks, tad Baltarusija gali įklimpti į ilgus geopolitinės izoliacijos ir skurdo metus.

Bet šis laikotarpis truks tol, kol režimui užteks išteklių, reikalingų vienos visuomenės dalies, kuri kontroliuoja kitą, išlaikymui“, – įspėja A.Šraibmanas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs