Anot tyrėjų, jau nustatyta, kad delta atmaina po pasaulį plinta itin sparčiai. O tai gali tapti ženklu, kad vakcinų ir koronaviruso lenktynėse į priekį išsiverš pastarasis – ypač jei šalys nepradės elgtis atsargiau ir nepaskubins daugelyje valstybių pristojusių vakcinavimo kampanijų.
Atmaina, pirmą kartą nustatyta Indijoje, jau aptikta mažiausiai 92 šalyse ir yra laikoma „tvirčiausiu“ viruso, kuris sukelia COVID-19, variantu.
Delta ypač negailestingai smogia pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – ypač valstybėse, kur vakcinavimas pasyvus.
Gali užtekti 5–10 sekundžių kontakto
Viena tokių šalių – Rusija. Maskvoje neseniai net paskelbta apie privalomą milijonų žmonių skiepijimą, nes miestą tiesiog siaubia delta atmaina. Vien pirmadienį visoje Rusijoje mirė 652 koronavirusu užsikrėtę žmonės – toks liūdnas rekordas.
Jungtinėje Karalystėje, kur ši atmaina aptikta 99 proc. naujų atvejų, tyrimai rodo, kad delta variantas maždaug 60 proc. labiau užkrečiamas nei alfa atmaina, kuri ten ir daugelyje kitų Europos šalių dominavo anksčiau.
Be to, delta atmaina siejama su didesne hospitalizacijos rizika ir yra atsparesnė vakcinoms, ypač – jei pasiskiepyta tik viena doze.
Virusas viename Sidnėjaus prekybos centre buvo kelis kartus perduotas po trumpų, 5-10 sekundžių trukusių kontaktų.
„Tai ir yra problema: kai viskas pakabinama ant vakcinų, kol priartėjama prie populiacijos imuniteto slenksčio. Iš tiesų reikia gerokai didesnio saugių žmonių procento, kad apsigintume nuo greitai plintančios atmainos“, – teigė Lidso universiteto Medicinos mokyklos virusologas Stephenas Griffinas.
„Dabartinė situacija tik iliustruoja faktą, kad mes tikrai, tikrai turėtume riboti atvejų plitimą ir tuo pat metu intensyviau vakcinuoti gyventojus“, – pridūrė mokslininkas.
Nauji tyrimai Australijoje kaip tik pademonstravo, kaip lengvai gali plisti delta atmaina. Išanalizavę stebėjimo kamerų įrašus, pareigūnai paskelbė įtariantys, kad virusas viename Sidnėjaus prekybos centre buvo kelis kartus perduotas po trumpų, 5–10 sekundžių trukusių kontaktų.
Kitaip tariant, žmonės vieni nuo kitų užsikrėtė, nors tiesiog prasilenkė. Sidnėjuje, aišku, tuo metu dar nereikėjo nešioti kaukių viduje, o ir asmenys beveik neabejotinai nebuvo vakcinuoti – vos kiek mažiau nei 5 proc. australų yra sulaukę abiejų vakcinos nuo koronaviruso dozių.
Šeštadienį Sidnėjus ir keli mažesni aplinkiniai miestai atsibudo naujame karantine, kuris galios mažiausiai dvi savaites – Australijoje jau irgi pastebimas delta atmainos protrūkis.
Kodėl atmaina užkrečiamesnė?
Akivaizdu, kad delta atmaina užkrečiamesnė nei jos pirmtakės. Tačiau mokslininkai dar nenustatė, kodėl. Britų vyriausybei kovoti su pandemija padedanti to paties Lidso universiteto profesorė Catherine Noakes įžvelgia tris galimas priežastis.
Pirmoji – kad žmonės, kurie užsikrečia šiuo variantu, išskiria didelį viruso kiekį. Iš kvėpavimo takų tokiu atveju į aplinką patenka daugiau užkrečiamų dalelių ir lašelių.
Antroji galimybė – jog užtenka gerokai mažesnio viruso kiekio, kad būtų užsikrečiama. Trečioji priežastis – užsikrečiama per trumpesnį laiką, praleidžiamą prie infekuoto asmens.
Anot C.Noakes, įmanoma, kad žmogus nuo viruso nešiotojo gali užsikrėsti per kelias sekundes – jei nešiotojas iškvėptų didelį kiekį viruso dalelių, o šalia atsidūręs asmuo „pačiu blogiausiu momentu“ įkvėptų oro.
„Aišku, tai nebūtinai reiškia, kad ši atmaina plinta visada visiems. Reikia daug sutapimų“, – vis dėlto ramino profesorė.
Pasaulio sveikatos organizacija ragina net pilnai paskiepytus žmones „elgtis saugiai“ – toliau dėvėti kaukes, laikytis socialinio atstumo. Mat delta atmaina pavojinga ir valstybėms, kuriose vakcinuotų gyventojų dalis didesnė nei kitur.
Atsargumo priemonės
Antai Izraelyje abiejomis „Pfizer/BionTech“ vakcinos dozėmis jau paskiepyta per 55 proc. gyventojų. Bet nuo penktadienio ten vėl reikia nešioti kaukes, nes šalyje sparčiai plinta delta atmaina.
Atvejų pagausėjimas Izraelyje dar neišvirto į didesnį pacientų skaičių ligoninėse ir mirtis nuo COVID-19. Užsikrėtę vakcinuoti žmonės į ligonines irgi nepateko.
Praėjusią savaitę Izraelyje infekcijų buvo užfiksuota keturis kartus daugiau nei ankstesniąją – manoma, kad prie to prisidėjo du protrūkiai mokyklose. Skiepytis ten jau nuo gegužės gali 12–15 metų vaikai, tačiau didelio aktyvumo nepastebima.
Tiesa, atvejų pagausėjimas Izraelyje dar neišvirto į didesnį pacientų skaičių ligoninėse ir mirtis nuo COVID-19. Užsikrėtę vakcinuoti žmonės į ligonines irgi nepateko.
Tad, pasak C.Noakes, vyriausybės sprendimą grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą reikėtų laikyti atsargumo priemone.
„Virusas cirkuliuoja visuomenėje. Net jei nėra daug mirčių, nepatogumų vis dar gana daug – žmonės turi izoliuotis, žmonės suserga, yra ir ilgasis Covidas“, – teigė specialistė.
„Idealus scenarijus – pastatyti vakcinų sieną prieš pradedant plisti variantams. Tai reiškia, kad net protrūkio atveju bus gana mažai žmonių, kurie galės užkrėsti kitus, ir protrūkis nebus didelis.
Problema yra tai, kad reikiamo saugumo dar nesuformavome. Tai ženklas, kad reikia užsisegti diržus – negalima numesti pusiau padaryto darbo. Negalime ignoruoti vaikų, kuriuos irgi reikia skiepyti. Jei to nedarysime, atsidursime atmainų cikle“, – pridūrė S.Griffinas.