Kiekvieną savaitę grupė epidemiologų JAV šiaurės rytuose prisijungia prie „Zoom“ konferencijos ir aktyviai diskutuoja apie pasaulyje vis pasirodančias naujas COVID-19 atmainas.
„Tai lyg meteorologų ataskaita apie orus, – sako Harvardo universiteto epidemiologas Williamas Hanage'as. – Anksčiau būdavo pranešimų apie Gamma vienur, Alpha kitur. Dabar – tik delta.“
Delta atmaina pirmą kartą buvo aptikta pernai gruodį Indijoje. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad dabar net 99,5 proc. visų naujai užregistruojamų koronaviruso atvejų priskiriami būtent šiam variantui.
Kas vyks ateityje?
Taip, vis atsiranda naujos atmainos – tarkime, delta plius, kuri yra dar užkrečiamesnė. Tiesa, nauji variantai beveik niekuo nesiskiria nuo originaliosios delta atmainos, tad W.Hanage'as juos net vadina „Deltos anūkais“.
„Buvo jau gana nemažai Delta pliusų. Viename radijo interviu sakiau, kad delta plius yra kodinis terminas, naudojamas, kai tik žmonės dėl ko nors susijaudina. Naujosios atmainos nėra gerokai labiau užkrečiamos“, – tvirtino W.Hanage'as.
Tiesa, darbas tęsiasi. Duomenų bazes mokslininkai nuolat analizuoja, nes nori pabandyti nuspėti, kas pasaulio laukia vėliau: ar tikrai delta atmainą galima laikyti paskutiniu pandemijos pasispardymu, ar ateityje laukia šis tas nuožmesnio?
Viena galimybė – kad virusas Sars-CoV-2 dabar mutuos gerokai lėčiau ir nuosekliau nei anksčiau. Galbūt virusas ir išsisuks nuo vadinamojo vakcinų skydo, bet tik po daug metų – o tokiam įvykių posūkiui mokslas spės laiku pasiruošti.
Mokslininkai visada pabrėžia, kad jų spėjimai visų pirma išsilavinimu pagrįstos spekuliacijos, bet dalis jų mano, jog toks procesas išties labiausiai tikėtinas.
„Manau, kad per būsimą evoliuciją matysime tai, ką mes vadiname antigenų dreifavimu – kai virusas pamažu keičiasi siekdamas pabėgti nuo imuninės sistemos“, – sakė UCL genetikos instituto Londone direktorius Francois Balloux.
Galbūt virusas ir išsisuks nuo vadinamojo vakcinų skydo, bet tik po daug metų – o tokiam įvykių posūkiui mokslas spės laiku pasiruošti.
„Jeigu kalbėtume apie gripo ir kitus koronavirusus, kuriuos neblogai pažįstame, reikia maždaug 10 metų, jog viruse susikauptų pakankamai permainų, kad jų neatpažintų kraujyje esantys antikūnai“, – pridūrė mokslininkas.
Aišku, alternatyva – staigus visiškai naujos atmainos, kuri būtų visiškai atspari visoms dabar sukurtoms vakcinoms, iškilimas. Kembridžo universiteto klinikinės mikrobiologijos profesorius Ravi Gupta tokias atmainas vadina „supervariantais“ – jis mano, kad yra 80 proc. tikimybė, kad jie atsiras.
„Tik nežinia kada. Šiuo metu vyksta deltos pandemija. Naujasis delta plius variantas yra gana skystas lyginant jį su tuo, apie ką aš kalbu. Neišvengiama, kad per artimiausius dvejus metus atsiras atmaina, kuri galės varžytis su delta ir net ją pranokti“, – teigė R.Gupta.
Atmaina plinta tarp paskiepytųjų
Epidemiologai jau 2020 metų antrojoje pusėje pamatė nerimą keliančio fenomeno, vadinamo virusine rekombinacija, ženklų – skirtingos Sars-CoV-2 versijos apsikeičia mutacijomis ir „pagimdo“ visiškai naują atmainą.
Anot R.Guptos, gerai tai, kad tokios rekombinacijos nėra labai dažnos. Kita vertus, būtent dėl jų išlieka naujo viruso supervarianto grėsmė, ypač regionuose, kur paskiepyta dar nedaug žmonių ir virusas gali laisvai klajoti.
„Dabar, kai jau dominuoja delta atmaina, toks pavojus mažesnis. Tačiau planetoje yra daug teritorijų, kur mes nevykdome tyrimų ir nežinome situacijos. Tad supervarianto iškilimas – labai reali galimybė“ – pabrėžė ekspertas.
Taip pat yra galimybė, kad sulauksime visos serijos didelių mutacijų, sako Weizmanno mokslo instituto Izraelyje profesorius Gideonas Schreiberis.
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė nuogąstavimų, kad Sars-CoV-2 kitimą skatina nauji antivirusiniai vaistai piliulių pavidalu.
„Nors pastarosios atmainos susijusios su delta, virusas turi daug potencialo vystytis ateityje. Galime sulaukti sudėtingesnių mutacijų įvairiose viruso dalyse, o tai sukeltų daugiau problemų“, – mano G.Schreiberis.
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė nuogąstavimų, kad Sars-CoV-2 kitimą skatina nauji antivirusiniai vaistai piliulių pavidalu.
Tarkime, kompanijos „Merck“ sukurtas molnupiraviras veikia užtvindydamas viruso genomą mutacijomis, o kai kurie virusologai baiminasi, kad šios mutacijos gali išlikti ir paskatinti naujų atmainų susiformavimą. Visgi vaistų nauda akivaizdi, tad jų atsisakyti, regis, neketinama.
R.Gupta, beje, pačia didžiausia problema vadina vis dar pernelyg aukštus užsikrėtimo COVID-19 rodiklius Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Blogą statistiką lemia delta atmainos gebėjimas plisti tarp paskiepytų asmenų.
Kuriamos antrosios kartos vakcinos
Specialistai šiuo metu kaip tik bando sukurti kuo tikslesnę prognozę, kaip galėtų atrodyti naujasis koronaviruso supervariantas. Bent jau kol kas viruso pokyčiai tik didino jo užkrečiamumą.
Anot W.Hanage'o, viena didžiulio delta atmainos poveikio priežasčių – tai, kad šitoks virusas ypač greitai „užauga“ ląstelėse, dar prieš tai, kai įsijungia imuninės sistemos variklis.
Tai reiškia, kad delta atmaina užsikrėtę žmonės savo nosyse turi net 1,2 tūkst. kartų daugiau viruso dalelių nei turėdavo užsikrėtusieji originaliuoju Uhano virusu. Be to, simptomai Deltos atmainos atveju pasireiškia dviem trimis dienomis anksčiau.
Tai – natūralios atrankos pasekmė. Skirtingos viruso kopijos atsiranda visą laiką, bet išlieka ir pradeda dominuoti tos, kurios gali užkrėsti būtent naujus taikinius, o ne pasiskiepijusius. Tiesa, situacija gali keistis ir galbūt tai jau daro.
R.Gupta: pažiūrėkime, iš kur išplito ligšiolinės atmainos – iš šalių, kur epidemija vystėsi labai greitai, proceso nebuvo bandoma sukontroliuoti. Ne veltui nesame nieko girdėję apie Singapūro ar Pietų Korėjos atmainą.
„Kokios viruso atmainos išgyvena ir ima dominuoti, priklauso nuo to, kokioje pandemijos stadijoje esame. Kol kas virusui buvo svarbiau plisti tarp neapsaugotų žmonių. Bet jų mažėja“, – pripažino W.Hanage'as.
Tai gali skambėti net baisiai, bet yra ir gerų naujienų. Kadangi vakcinos nuo COVID-19 buvo kuriamos atsižvelgiant į galimą viruso evoliuciją, epidemiologai įsitikinę, kad jos netaps bevertėmis, jei atsiras naujas viruso supervariantas – esą milžiniškų protrūkių greičiausiai nebus.
Be to, kuriamos antrosios kartos vakcinos, kurios rinką pasieks jau greitai ir gebės sukurti apsaugą nuo daugelio įmanomų atmainų.
Tiesa, epidemiologai pabrėžia, kad kliautis vien vakcinomis negana. Pasak R.Guptos, visuomenėms tikrai reikia išmokti gyventi su koronavirusu, bet reikalingi ir tam tikri viešojo gyvenimo ribojimai – kad virusas neturėtų daug progų mutuoti.
„Užsikrėtimų kol kas tiek daug, kad nereiktų vaikštinėti minioje. Reikėtų pastatų viduje dėvėti kaukes, kad ir kaip tai nepatogu.
Pažiūrėkime, iš kur išplito ligšiolinės atmainos – iš šalių, kur epidemija vystėsi labai greitai, proceso nebuvo bandoma sukontroliuoti. Kalbu apie Indiją, Braziliją, Jungtinę Karalystę. Ne veltui nesame nieko girdėję apie Singapūro ar Pietų Korėjos atmainą“, – pastebėjo R.Gupta.