D.Trumpas tviteryje rašė, kad balsavimas paštu būtų „nesąžiningas“
„Atidėkime rinkimus, kol žmonės galės deramai, patikimai ir saugiai balsuoti???“ – parašė D.Trumpas tviteryje.
„Dėl balsavimo paštu... 2020-aisiais bus NETIKSLIAUSI IR NESĄŽININGIAUSI rinkimai istorijoje. JAV tai bus didžiulė gėda“, – pridūrė jis.
Jungtinėse Valstijose ruošiamasi aktyvesniam nei įprasta balsavimui paštu dėl koronaviruso pandemijos. Šioje šalyje nustatyta virš 4,6 mln. užsikrėtimo atvejų, daugiau nei 155 tūkst. su COVID-19 siejamų mirčių.
Naujausių apklausų duomenimis, D.Trumpas ženkliai atsilieka nuo demokrato varžovo Joe Bideno.
Kas sprendžia, kada balsuoti?
„Financial Times“ aiškina, kad 12-oji JAV konstitucijos pataisa aiškiai nurodo, jog galią nuspręsti rinkimų datą turi Kongresas. Nuo 1845 metų, kai buvo priimtas Prezidento rinkimų dienos aktas, rinkimai vyksta „antradienį po pirmojo lapkričio pirmadienio“. Šiemet tai – lapkričio 3-oji.
Ar prezidentas gali pakeisti datą?
Prezidentas neturi jokios galios pakeisti datą, net ekstremalios situacijos metu. JAV konstitucija nesuteikia prezidentui tokių „policijos“ galių – jos paliekamos atskiroms valstijoms. Todėl, rašo „Financial Times“, per koronaviruso pandemiją federalinė vyriausybė pristatė gaires, o valstijos, miestai ir kitos savivaldos galėjo įvesti įsakymus likti namuose.
Nevyriausybinės organizacijos „Democracy 21“, pasisakančios už kampanijų finansavimo reformą, prezidentas Fredas Wertheimeras sakė: „Prezidentas neturi jokios galios. Rinkimų datą nustato Kongresas. Jam reikėtų kreiptis į Kongresą dėl datos pakeitimo, o to nebus.“
Ar D.Trumpas negali nieko padaryti?
Ne visai. Iš pradžių jis gali kvestionuoti balsavimo legitimumą viešais pareiškimais. Kai ėmė atsilikti apklausose, D.Trumpas jau kelis kartus nepagrįstai įspėjo apie sukčiavimą balsuojant paštu, rašo „Financial Times“.
Padedamas valstijų pareigūnų respublikonų, jis gali bandyti apsunkinti balsavimą. Kai balsavimas pasibaigs, jis gali bandyti užginčyti rezultatus kiekvienoje valstijoje.
Tačiau JAV konstitucija reikalauja, kad D.Trumpo kadencija baigtųsi „sausio 20-osios vidudienį“, jei jis nelaimės rinkimuose. Tą dieną numatyta D.Trumpo arba naujai išrinkto prezidento inaugaracija.
Ar galvota apie atidėjimą praeityje?
„The New York Times“ rašo, kad 2004 metais kai kurie George'o W.Busho administracijos pareigūnai svarstė įdiegti metodą, leidžiantį nukelti federalinius rinkimus teroristinio išpuolio atveju. Tačiau idėja greitai buvo atmesta.
Tuomet patarėja nacionalinio saugumo klausimais Condoleezza Rice sakė, kad JAV rengė „rinkimus kai ši šalis kariavo, net kai vyko pilietininis karas. Turėtumėme surengti rinkimus laiku“.
O kaip dėl sukčiavimo?
Tyrimai rodo, kad įvairių formų sukčiavimas balsuojant JAV yra labai retas. Komisija, kurią D.Trumpas sukūrė ištirti korupciją rinkimuose, 2018 metais buvo paleista neradus jokių tikrų sukčiavimo įrodymų, rašo „The New York Times“.
Ekspertai sutaria, kad balsavimas paštu yra mažiau saugus nei balsavimus asmeniškai, tačiau plataus masto sukčiavimas tokiu būdu yra labai retas.
Vašingtone – valstijoje, kurioje dauguma rinkėjų balsuoja paštu – respublikono sekretoriaus atliktas tyrimas parodė, kad apygardos šerifams ir prokurorams buvo perduoti 142 galimo sukčiavimo atvejai. Iš viso balsavo 3,1 mln. rinkėjų, vadinasi, galimi sukčiavimo atvejai sudarė 0,004 proc. elektorato.
Praeituose rinkimuose pats D.Trumpas balsavo paštu.
