Sekmadienį Estijos konservatyviai liaudies partijai (EKRE) priklausantys vidaus reikalų ministras Martas Helme ir finansų ministras Martinas Helme radijo laidoje kalbėjo, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai – suklastoti, esą Joe Bideną išrinko slaptos valstybę valdančios struktūros, jis ir jo sūnus Hunteris Bidenas – „korumpuoti tipai“.
Tokie ministrų komentarai Estijoje sulaukė didžiulio pasipiktinimo: prezidentė Kersti Kaljulaid pavadino puolimą prieš J.Bideną „puolimu prieš Estijos demokratiją ir saugumą“, planuojama artimiausiu metu sušaukti Gynybos tarybą.
Pirmadienį Martas Helme paskelbė atsistatydinantis ir kaip vieną iš priežasčių nurodė „Estijos žiniasklaidos šmeižtą ir melą“, tikino, kad „niekas negali jo užčiaupti“. M.Helme sakė atsistatydinimu bandantis nepakenkti pavasarį planuojamam referendumui dėl santuokos apibrėžimo.
Donaldas Trumpas ir jo rėmėjai nepripažįsta J.Bideno pergalės ir tikina, kad rinkimai buvo suklastoti.
Pernelyg jautri sritis?
Tartu universiteto Europos Sąjungos ir Rusijos magistro studijų programos direktorius Stefano Braghiroli teigė, kad, remiantis įvairiomis apklausomis, didesnė Estijos visuomenės dalis palaiko J.Bideno išrinkimą kaip šalies saugumo ir tarptautinių aljanso stabilumo užtikrinimą.
Jo teigimu, nors anksčiau Martas Helme išgyvendavo vieną skandalą po kito, šįkart jo nebegalima ignoruoti – JAV yra pernelyg svarbios Estijos saugumui. 15min primena, kad pernai gruodį nepavyko iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą M.Helme, kai pasišaipė iš Suomijos premjerės.
Politologas sakė nemanąs, kad tokie pareiškimai paveiks Talino ir Vašingtono santykius. „Nenoriu sumenkinti Estijos svarbos, tačiau nemanau, kad Estija šiuo metu yra didžiausias Bideno rūpestis“, – 15min sakė S.Braghiroli.
Buvęs Estijos Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų pareigūnas, tyrėjas Tarptautiniame gynybos ir saugumo centre Kalevas Stoicescu 15min teigė, kad taip pasimatė ministrų Helme hipokritiškumas, nes jie anksčiau tikino laikantys JAV pagrindine Estijos sąjungininke.
„Tačiau dabar aiškėja, kad parama galioja tik Donaldui Trumpui. Pokyčiai JAV prezidento poste neturi keisti požiūrio į Jungtines Valstijas – mūsų svarbiausią sąjungininkę nepriklausomai nuo to, kas vadovauja Baltiesiems rūmams“, – teigė K.Stoicescu.
Analitikas taip pat nemano, kad ministrų pasisakymai pablogins santykius su JAV, net jei ir neprisidės prie jų pagerinimo.
„Manau, kad tiek JAV ambasada Estijoje, tiek Valstybės departamentas gerai supranta, kokia partija yra EKRE ir kas yra Helme, kad tokių pareiškimų svarba nebūtų pernelyg sureikšminama“, – sakė buvęs K.Stoicescu.
Savo ruožtu buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas estų žiniasklaidai sakė, kad J.Bidenas yra geras prezidentas Estijai, bet ne dabartinei šalies vyriausybei.
Neaiški koalicijos ateitis
M.Helmę pasmerkė premjeras Juri Ratas, opozicija inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo. Pasak S.Braghiroli, jo atsistatydinimas gali lemti koalicijos žlugimą.
„Helme buvimas vidaus reikalų ministru buvo matomas kaip būtina sąlyga, kad EKRE liktų vyriausybėje. Šioje situacijoje matau du variantus: labai tikėtina, kad dėl skandalo masto jis nebūtų laimėjęs balsavimo dėl nepasitikėjimo, todėl, siekdamas išvengti krizės, atsistatydino. Tačiau tai gali būti ir žingsnis koalicijos iširimo link“, – sakė S.Braghiroli.
Politologas teigė, kad ministras J.Ratas jau praeityje įrodė padarysiantis viską, kad išsaugotų koaliciją. Jei EKRE į vidaus reikalų ministro postą pasiūlys įpėdinį, tai reikštų, kad partija nori išlikti koalicijoje.
„Spėju, kad, nepaisant viso triukšmo, EKRE pasiūlys kitą vidaus reikalų ministrą ir koalicija išliks, nors apskritai ji pamažu žlunga. Neatmesčiau tikimybės, kad po savivaldos rinkimų ji žlugs“, – sakė S.Braghiroli omeny turėdamas kitąmet vyksiančius rinkimus.
K.Stoicescu teigimu, M.Helme atsistatydinimas bus naudingas tiek siekiant sumažinti pareiškimų apie JAV rinkimus padarytą žalą, tiek, jo manymu, vidaus politikai, nors EKRE ir toliau išliks valdančiojoje koalicijoje.
„Tai – aiškiai populistinė ekstremistinė partija, jų prekės ženklas – labai bjaurūs pareiškimai, provokacijos, siekiant visą laiką būti žiniasklaidos dėmesio centre. Tai buvo dar vienas toks bandymas, su kuriuo nueita per toli tokioje svarbioje ir jautrioje srityje – Estijos santykiuose su JAV“, – sakė jis.
S.Braghiroli tikino, kad pastaraisiais metais EKRE bent jau savo naratyvu, kenkiančiu Estijos vaidmeniui Europos Sąjungoje ir NATO, buvo „pati prorusiškiausia partija“.
Su tuo sutinka K.Stoicescu: „Nes kas kitas, jei ne Rusija, būtų patenkintas, jei būtų sugadinti Estijos ir JAV santykiai?“
EKRE – itin skeptiška ES atžvilgiu, praeityje Martinas Helme yra lyginęs Bendriją su SSRS.
Prancūzijos prezidentas prezidentas Emmanuelis Macronas šiemet lankėsi Lietuvoje ir Latvijoje, tačiau Estiją aplenkė. Partijos EKRE iniciatyva Estija atsisakė pasirašyti bendrą deklaraciją dėl „demokratijos Europoje saugojimo“, kuria stengiamasi stiprinti demokratiją kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis ir informacinėmis atakomis.
Anot S.Braghiroli, EKRE rėmėjai palaiko D.Trumpą, todėl vargu ar skandalas pakenks partijos populiarumui tarp jos rinkėjų.
„Yra maža dalis rinkėjų, kurie už EKRE balsuoja tik tam, kad pasiųstų žinią politiniam elitui. Jiems gali atrodyti, kad EKRE nuėjo per toli“, – 15min sakė politologas.
