Ar „Financial Times“ iš tiesų patvirtino, kad „chemtreilai“ nėra sąmokslo teorija?

Remiasi žinomu dienraščiu

„Facebook“ vartotojai savo paskyrose dalijasi straipsnio nuotrauka, kuris neva patvirtina, jog „chemtreilai“ iš tiesų nėra sąmokslo teorija.

„Financial Times pripažino, kad chemtrail purškimas nėra sąmokslo teorija, kaip daugelį metų tvirtino pagrindinės žiniasklaidos priemonės, bet yra tikras reiškinys, padedantis atremti vadinamąją „klimato kaitą“, – pasakojo bent dvi moterys.

Ekrano nuotrauka iš „Facebook“

Tą patį teiginį skelbė ir kitas internautas.

„Laikraštis „Financial Times“ teigia, kad dirbtinis Žemės temperatūros mažinimas pasitelkiant geoinžineriją padės ateityje išvengti klimato kaitos sukeltos katastrofos.

Anksčiau Vakarų žiniasklaida apie chemtreilus rašė kaip apie vieną iš sąmokslo teorijų apie nuodingų aerozolių purškimą iš lėktuvų, kad pasaulio vyriausybė „sunaikintų gyventojus“, – aiškino vyras.

Apie „chemtreilus“ – nė žodžio

Visose internautų publikuojamose nuotraukose matoma straipsnio antraštė – visai ne iš dienraščio „Financial Times“.

Šią „naujieną“ paskelbė žinomas melagienų puslapis „The People‘s Voice“.

„Financial Times“ interneto svetainėje nėra straipsnio, kuriame būtų rašoma apie „chemtreilus“, nes šis žodis patikimose žiniasklaidos priemonėse naudojamas tik kalbant apie sąmokslo teorijas. Tai galima patikrinti ir įvedus žodį „chemtrail“ į leidinio internetinės svetainės paieškos laukelį.

123RF.com nuotr./Lėktuvas

Visgi „The People‘s Voice“ savcituoja tikrą „Financial Times“ straipsnį pavadinimu „Geoinžinerija yra verta rizikos – su sąlyga, kad ją tinkamai reguliuosime“. Tačiau jokio pripažinimo, jog „chemtreilai“ yra tikri, jame nėra.

Straipsnyje rašoma apie visuotinį atšilimą ir siekį apriboti šį procesą.

„Atsižvelgiant į tai, kad rizika jau dabar yra didelė ir grėsmingai dar didėja, negalime sau leisti ignoruoti jokių esamų metodų. Tai apima ir tokius prieštaringai vertinamus metodus, kaip geoinžinerija, konkrečiai – saulės spinduliuotės modifikavimą (SRM), kai siekiant atvėsinti planetą nedidelė dalis saulės spindulių nukreipiama atgal į kosmosą“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad SRM yra eksperimentinis būdas, susijęs su klimato, sveikatos ir etikos rizikomis. Jis apima tokius metodus, kaip aerozolio įpurškimą į stratosferą, kai į viršutinius atmosferos sluoksnius išleidžiamos smulkios dalelės, kurios išskaido saulės šviesą ir imituoja po didelių ugnikalnių išsiveržimų stebimą vėsinimo poveikį.

123rf.com nuotr./Saulė ir debesys

Kitas metodas – jūrinių debesų šviesinimas, kuomet į orą purškiamas jūros vanduo, kad padidėtų žemai esančių debesų atspindžio koeficientas.

„Šiais metodais būtų galima greitai ir nebrangiai sumažinti pasaulinę temperatūrą. Jie taip pat gali turėti rimtų žalingų pasekmių ir sutrikdyti regioninius orų modelius, pakenkti ozono sluoksniui ir sukelti rūgštinius lietus“, – rašoma straipsnyje.

Nors SRM vertinamas prieštaringai, nesugebėjimas apriboti pasaulinio atšilimo verčia ištirti ir atidžiai įvertinti, ar jis gali duoti kokios nors naudos ir kaip sušvelninti jo keliamas rizikas, pastebi „Financial Times“.

Kas yra „chemtreilai“?

Pats žodis „chemtreilai“ siejamas su sąmokslo teorijomis ir nevartojamas mokslinėje literatūroje ar patikimų žiniasklaidos priemonių straipsniuose ar reportažuose. Taip internautai vadina paskui lėktuvus atsirandančius kondensato pėdsakus, kuriuos daugiausiai sudaro vanduo.

123RF.com nuotr./Lėktuvai

Dauguma šių teorijų teigia, jog kažkas piktybiškai purškia ant gyventojų pavojingas chemines medžiagas.

Šie lėktuvų paliekami pėdsakai susidaro, kai vandens garai ir smulkios suodžių dalelės, susidarančios degant reaktyviniams degalams, sušąla į ledo kristalus. Esant mažam oro drėgnumui, jie išlieka ir galiausiai sukuria matomus garų pėdsakus danguje.

Drėgmės skirtumai paaiškina, kodėl vieni orlaiviai palieka garų pėdsakus, o kiti – ne. Mažai tikėtina, kad debesyse esančios tariamos cheminės medžiagos pasiektų Žemės paviršių, nes yra labai aukštai.

Sąmokslo teorija apie „chemtreilus“ paplito dar devintajame dešimtmetyje. Iš pradžių teigta, kad jie naudojami siekiant sumažinti gyventojų skaičių arba juos apsvaiginti.

Tačiau vėliau šios teorijos tapo dar mažiau įtikėtinos. Kai kurie pradėjo teigti, kad „chemtreilai“ purškiami siekiant skleisti COVID-19 virusą, platinti vakcinas, inicijuoti proto kontrolę ar propaguoti „naująją pasaulio tvarką“.

Iš kur atkeliavo ši teorija?

Kaip pastebi CNN, teorija yra didžiąja dalimi paremta 1996 m. JAV karinių oro pajėgų tyrimu pavadinimu „Orai kaip jėgos faktorius: orų valdymas 2025 m.“

Jo aprašyme nurodyta, jog tyrimas buvo atliktas Karinių oro pajėgų vado nurodymu, siekiant išnagrinėti koncepcijas, pajėgumus ir technologijas, kurių prireiks Jungtinėms Valstijoms, kad ateityje jos išliktų dominuojančiomis oro ir kosmoso pajėgomis bei užtikrintų nacionalinės gynybos pajėgumus.

Pažymima, kad ataskaitoje pateiktos autorių nuomonės neatspindi oficialios JAV oro pajėgų, Gynybos departamento ir vyriausybės politikos ar pozicijos. Joje yra išgalvotų būsimų situacijų ir scenarijų.

Idėja, kad valdžia purškia žmoniją chemikalais, nėra visiškai nepagrįsta. Šaltojo karo metais Didžiosios Britanijos vyriausybė surengė daugiau nei 750 imitacinių cheminio karo atakų prieš visuomenę. Šimtai tūkstančių žmonių buvo veikiami cinko kadmio sulfidu. Ši cheminė medžiaga pasirinktą dėl jos mažo dydžio ir gebėjimo švytėti ultravioletinėje šviesoje, dėl ko yra lengvai aptinkama. Tuomet manyta, kad medžiaga nėra toksiška, nors pakartotinis jos poveikis gali sukelti vėžį.

Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje tą patį darė JAV, naudodamos šią cheminę medžiagą kaip žymeklį biologinių ginklų sklaidai išbandyti.

Tačiau šie keli pavyzdžiai toli gražu nereiškia, kad iš komerciniams skrydžiams skirtų lėktuvų kasdien purškiamos cheminės medžiagos, kurios kažkokiu būdu kenkia žmonijai.

15min verdiktas: melas. Nors „Financial Times“ iš tiesų paskelbė straipsnį, kuris cituojamas „The People‘s Voice“ publikacijoje, jame nerašoma, kad „chemtreilai“ iš tiesų egzistuoja. Ši sąvoka yra naudojama tik sąmokslo teorijose.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.