Įsiūtis dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus (ir nutekinta informacija bei JAV žvalgybos bendruomenės pradėti tyrimai dėl galimų D.Trumpo aplinkos ir Rusijos žvalgybos atstovų kontaktų) gali palaidoti naujojo JAV vadovo viltis dėl geresnių Vašingtono ir Maskvos santykių dar net nepradėjus.
Dabartiniai šnipų karai tarp JAV ir Rusijos žvalgybos turi ilgą istoriją, ir ji padeda paaiškinti, kad prasmingas JAV ir Rusijos bendradarbiavimas išvis mažai tikėtinas.
Nėra taip, kad FSB niekada nebūtų sugebėjusi dirbti su kolegomis iš JAV. Romantiškiausias jų ryšių laikotarpis buvo 2013 m. – po balandžio 15-osios Bostono maratono sprogdinimų, per kuriuos žuvo 3, dar sužeista daugiau nei 250 žmonių. Išpuolį suorganizavo du broliai iš Čečėnijos Džocharas ir Tamerlanas Carnajevai. Netrukus paaiškėjo, kad Rusijos FSB 2011 m. buvo nusiuntusi CŽV ir FTB žinutes apie Tamerlaną.
Nors tie laiškai nebuvo tikri perspėjimai (FTB paprašė informacijos apie Tamerlaną, nes įtarė, kad jis gali prisijungti prie teroristinės grupuotės), ši informacija sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje. Buvo vis garsiau reikalaujama, kad Rusijos ir JAV žvalgybos agentūros glaudžiau bendradarbiautų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas Barackas Obama netrukus po atakos telefonu kalbėjosi du kartus. Skelbiama, kad Vašingtonas gyrė Maskvą už pagalbą ir abi pusės išreiškė norą dažniau bendradarbiauti. Kongresmenai net vyko į Rusiją, kur džiaugėsi FSB noru dirbti išvien.
Tačiau nepraėjus nė mėnesiui po išpuolio Bostone, FSB sulaikė JAV ambasados darbuotoją.
Ilgą laiką buvo manoma, kad kovotojai iš Šiaurės Kaukazo neturi jokių planų atakuoti taikinius Vakaruose. Po dešimto praėjusio amžiaus dešimtmečio čečėnų judėjimas keitėsi – nacionalistinius tikslus už nepriklausomą Čečėniją keitė radikalusis islamas. Kovotojai ir toliau naudojosi teroristinėmis strategijomis prieš rusus, tačiau ne prieš užsieniečius. Artėjant Sočio olimpiadai 2014 m., Bostono sprogdinimai iškėlė klausimų, ar ir šis aspektas nepasikeitė.
Tačiau nepraėjus nė mėnesiui po išpuolio Bostone, FSB sulaikė JAV ambasados darbuotoją Ryaną Christopherį Fogle'ą ir apkaltino dirbant CŽV bei mėginant užverbuoti FSB pareigūną, kuris dirbo skyriuje, bendradarbiaujančiame su JAV kovoje su terorizmu. Rusijos agentūra norėjo šią istoriją kiek galima labiau paviešinti – televizijose buvo dažnai transliuojamas reportažas, kuriame – diplomatas su peruku. Amerikietis buvo išsiųstas iš šalies.
FSB pareigūnai greitai suprato, kokia gali būti bendradarbiavimo su amerikiečiais kaina, tačiau tai neatgrasė JAV nuo bandymų. 2015-ųjų spalį, kai Rusija jau buvo užėmusi Krymą bei pasiuntusi savo karius į Rytų Ukrainą, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas buvo pakviestas į Vašingtoną dalyvauti susitikime, kuriame buvo svarstoma, kaip kovoti su ekstremizmu. A.Bortnikovui jau buvo paskelbtos Europos Sąjungos sankcijos, tačiau JAV – ne.
Programišių medžioklė buvo dar viena sritis, kurioje rusų, britų ir amerikiečių žvalgybos atrodė linkusios bendradarbiauti. Kurį laiką JAV ir Rusija turėjo Rusijos-Amerikos teisėsaugos darbo grupę, kurioje buvo dirbama su daug klausimų – kibernetiniais nusikaltimais, finansiniais nusikaltimais, vaikų apsauga. Buvo pasiekta ir rezultatų. 2014 m. spalį, pavyzdžiui, Sergejus Curikovas, 9,4 mln. JAV dolerių pavogusios kibernetinių nusikaltimų grupuotės lyderis, buvo nuteistas 11 metų kalėjimo. Tą pavyko pasiekti ir dėl FSB bei FTB bendradarbiavimo.
Toks bendradarbiavimas jau ir taip labai strigo po Krymo aneksijos, tačiau Rusijos programišių įsilaužimai į Demokratų partijos tinklus galėjo numarinti bet kokią viltį, kad JAV ir Rusija galės atgaivinti bendradarbiavimą kovoje su kibernetiniais nusikaltimais.
Panašu, kad Kremlius tikėjosi, jog D.Trumpui visgi pavyks tai padaryti. Spalio mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas CNN sakė, kad jie vis dar laukia JAV atsakymo į Rusijos Generalinės prokuratūros pasiūlymą pradėti „profesionalias konsultacijas dėl kibernetinių nusikaltimų“.
Tačiau kibernetinius ekspertus labiau šokiravo kitas sulaikymas – Ruslano Stojanovo, „Kasperky“ tyrimų skyriaus vadovo.
Tačiau sausio viduryje Rusijos leidinys „Kommersant“ pranešė apie atliktus sulaikymus FSB Informacijos saugumo centre ir „Kaspersky Lab“, didžiausioje Rusijos kibernetinio saugumo kompanijoje. Visi sulaikytieji turėjo kontaktų su Vakarų saugumo tarnybomis dėl tos pačios priežasties – jie kovojo su programišiais, o Rusijos programišiai paprastai gyvena Rusijoje, bet veikia visame pasaulyje.
Garsiausias asmuo tarp suimtųjų – FSB Informacijos saugumo centro, kuris medžioja programišius, vadovo pavaduotojas Sergejus Michailovas. Jis dirbo su daugybe kibernetinių tyrimų.
Tačiau kibernetinius ekspertus labiau šokiravo kitas sulaikymas – Ruslano Stojanovo, „Kasperky“ tyrimų skyriaus vadovo. Skyrius, kuriam jis vadovavo, teikė konsultacijas kibernetinių nusikaltimų tyrimų klausimais Vidaus reikalų ministerijai ir FSB.
Prieš pat sulaikymą R.Stojanovas dar padėjo surinkti įrodymų didžiausioje Rusijos kibernetinių finansinių nusikaltėlių byloje – buvo sulaikyta 50 gaujos narių, kurie iš komercinių bankų Rusijoje ir kitose šalyse buvo pavogę daugiau nei 45 mln. JAV dolerių, iš Bangladešo centrinio banko – 81 mln., Ekvadoro – 12 mln. dolerių.
S.Michailovas ir R.Stojanovas buvo sulaikyti gruodžio pradžioje, tačiau informacija apie tai žiniasklaidoje pasirodė tik sausio mėnesį – po to, kai JAV žvalgyba paskelbė ataskaitą dėl įsilaužimų į JAV demokratų nacionalinio komiteto tinklus. Iš jos buvo galima spręsti, kad JAV žvalgybos agentūros turi savų šaltinių Maskvoje. Kremlius, natūralu, dėl to sunerimo.
Kremliui paklūstančioje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad S.Michailovo namuose buvo rastos didelės sumos grynųjų pinigų, tačiau jis ir R.Stojanovas buvo apkaltinti ne korupcija, o valstybės išdavimu. Oficiali versija – jie buvo sulaikyti, nes perdavė slaptą informaciją amerikiečiams.
Tokia yra Rusijos ir sovietų tradicija – paaukoti bet ką dėl paslapčių išsaugojimo.
Tai – didelis smūgis kibernetinių nusikaltimų tyrimams ir Rusijoje, ir kitur. Ne vieną dešimtmetį Rusijos slaptosios tarnybos džiaugėsi artimais ryšiais su šalies kibernetinio saugumo kompanijomis, tokiomis kaip „Kasperky Lab“. Šios suteikdavo techninių patarimų, dalijosi patirtimi.
Pastarajame dešimtmetyje Vidaus reikalų ministerijoje ir FSB gausu ambicingų pareigūnų, kurie nori pasiekti daugiau bendradarbiaudami su savo kolegomis Vakaruose. Tačiau Maskva yra paskendusi ganduose, kad ir kitų kibernetinio saugumo kompanijų biurai buvo „iškratyti“ FSB tyrėjų dėl to, kad dabar vykdoma plataus masto šnipų medžioklės operacija.
Tokia yra Rusijos ir sovietų tradicija – paaukoti bet ką dėl paslapčių išsaugojimo. Daug metų dažniausiai naudojama praktika, kaip užkirsti bet kokį kelią jautrios informacijos nutekinimui – įmesti žmones į kalėjimą.
„The Atlantic“ teigia, kad bendradarbiavimas tarp Rusijos ir JAV slaptųjų tarnybų nuo pat pradžių buvo pasmerktas baigtis tragiškai – su sulaikymais ir šnipų skandalais ten ir tada, kai tai buvo paranku Kremliui. Vargu ar tai pasikeis ir vadovaujant D.Trumpui.
