Penktadienį Vilniaus knygų mugėje kalbant apie Michaelo Schumano knygą „Supervalstybė grįžta: pasaulio istorija pagal Kiniją“, kurioje nagrinėjama Kinijos istorija ir tai, kaip ji bando susigrąžinti sau supervalstybės statusą, buvo paliestas ir Kinijos vaidmuo Rusijos agresijos Ukrainoje ir tai, kaip ji gali padėti Rusijai pritaikius šiai plačias ekonomines sankcijas.
Kol kas Kinija susilaiko nuo aiškesnių savo pozicijos išsakymų, tačiau vengia Rusijos agresijos Ukrainoje vadinti „invazija“, nors ir teigia pasisakanti už „teisingumą ir taiką“. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hua Chunying aptakiai kalbėjo, kad abi pusės turėtų ieškoti galimybių susitarti.
Ir nors neretai bandoma kalbėti apie tai, kad Kinija ir Rusija turi glaudžius tarpusavio susitarimus, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktaras Konstantinas Andrijauskas teigia, kad nors bandoma spekuliuoti, jog jau yra kažkas panašaus į autoritarinį aljansą tarp Maskvos ir Pekino, iki aljanso tarp abiejų valstybių dar reikėtų pasistūmėti.
Jau nuo praėjusių metų pavasario akademinėje bendruomenėje labai rimtai buvo kalbėta, kad jeigu Rusija pabandys eskaluoti konfliktą Ukrainoje, Kinija gali pabandyti padaryti tą patį Taivane.
„Aljansas numato abipusės gynybos susitarimą. Jeigu bus puolama Kinija, Rusija gins, jeigu bus puolama Rusija, Kinija gins. Nieko panašaus tarp tų valstybių mes neturime, nors konsultacijos mechanizmų yra. Jau nuo praėjusių metų pavasario akademinėje bendruomenėje labai rimtai buvo kalbėta, kad jeigu Rusija pabandys eskaluoti konfliktą Ukrainoje, Kinija gali pabandyti padaryti tą patį Taivane. Ir buvo nemažai nuogąstavimų, kad abi valstybės koordinuos veiksmus. Kol kas mes nematome, kad tai vyksta – tai, be jokios abejonės, gerai Taivanui, ir tai turėtų būti gerai mums, nes tarsi leistų amerikiečiams ir europiečiams labiau padėti Ukrainai, nors atrodo, kad jiems rūpi kiti dalykai. Bet mes matome labai įdomią deklaraciją. Prieš pat Pekino olimpinių žaidynių atidarymą tarp Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo pasirašyta deklaracija atrodo kaip pakankamai rimtas dokumentas. Jame kinai pirmą kartą ryžosi paminėti NATO – NATO plėtra jiems nepatinka, jie mano, kad tai didelė problema. Tai mes visi žinojome, tačiau kinai niekada nėra to oficialiai išsakę nei viename dokumente, pasirašytame kartu su Rusija – akivaizdu, kad Rusijai tai yra problema. Ir matome įvykius, kurie seka po to. Nepaisant to, kad kinai nepripažino Krymo savo laiku (nes tai neatitinka jų vertybinių nacionalinių interesų, nes jie irgi turi teritorijų, į kurias pretenduoja, bet kurių nevaldo – pirmiausia kalbame apie Taivano salą). Tačiau ką mes matome – regime žymiai didesnį Rusijos interesų supratimą. Kinai pakankamai aktyviai taip ir sako – reikia suprasti rusus, jų istoriją, nuoskaudas, nuogąstavimus. Ir tai liūdina žiūrint ir iš Ukrainos perspektyvų – juk Kinija pastaruosius keletą metų buvo didžiausia Ukrainos prekybos partnerė. Toks tad paradoksas. Pirmiausia tokia partnere tapo dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos – daugiausia kviečių, eksporto į Kiniją. Ukraina buvo labai svarbi valstybė vadinamojo „naujojo šilko kelio“ projektuose, kurie buvo paskelbti 2013 metų rudenį. Bet po kelių mėnesių prasidėjo Ukrainos krizė, ir Ukrainos geografinė padėtis lemia, kad kinų projektai nebeatrodo perspektyvūs bent toje Europos dalyje“, – sakė K.Andrijauskas.
Jis teigia, kad įvertinus visą šį kontekstą, panašu, kad Kinija nepadės spręsti situacijos Ukrainoje – greičiau elgsis priešingai. „Kinams tai yra labai naudinga, nes leidžia atitraukti strateginį Vakarų pasaulio dėmesį nuo jos. Taip atsitiko po 2001 metų Rugsėjo 11 išpuolių, taip atsitiko po 2013-2014 metų aneksijos. Kai tik Vakarų pasaulis pradeda rodyti į Kiniją ir sakyti – štai čia yra problema, jos augimas, kas nors atsitinka. Ir dažnai tai padaro Rusija“, – sakė K.Andrijauskas.
Kai tik Vakarų pasaulis pradeda rodyti į Kiniją ir sakyti – štai čia yra problema, jos augimas, kas nors atsitinka. Ir dažnai tai padaro Rusija
VU sinologijos lektorius Vaidotu Bačianskas prognozavo, kad Kinija gali tapti Rusijos sąjungininke arba išlaikytoja. „Kinija jau išlaiko vieną autoritarinį režimą – Šiaurės Korėją. Jeigu ne Kinijos komunistų partija, Šiaurės Korėja neegzistuotų. Jeigu bus gerasis scenarijus, ir Rusija bus ekonomiškai uždaryta, nors kol kas nepanašu, kad taip įvyks, ji greičiausiai taps Rusijos išlaikytoja“, – sakė jis.
Su V.Bačiansku sutiko ir K.Andrijauskas. „Kuo daugiau Rusija turi ekonominių problemų, tuo labiau ji tampa priklausoma nuo Kinijos. Ir dabar Rusija Kinijos atžvilgiu funkcionuoja kaip gamtinių išteklių priedas. Nors patys santykiai yra gerokai sudėtingesni, bet faktas yra toks, kad jeigu nuvažiuosite į Sibiro miestus, pamatysite, kad ten vežamos ne tik gamtinės dujos, nafta, mediena, ten vežama viskas – vanduo, metalo laužas net yra išvežamas. Viskas, kas turi bent kažkokios vertės, yra vežama į Kiniją. Objektyviai tariant, žiūrint iš Rusijos nacionalinių interesų pusės, tai katastrofa. Bet dabartinių valdančiųjų prioritetai yra kiti. Jiems žymiai didesnę baimę kelia potenciali liberali demokratija valstybėje“, – sakė jis.
Jau anksčiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesorius Ramūnas Vilpišauskas, kalbėdamas apie Rusijos ir Kinijos santykius, sakė, kad jam jie atrodo dviprasmiški. „Vienu metu, žinoma, rodomas bendradarbiavimas su Rusija, tą mes matėme ir Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu. Ir Kinija, turbūt, toliau leistų Rusijai turėti prieigą ir prie rinkų, ir kitom prasmėm palaikytų ekonominius santykius su Rusija Vakarams griežtinant sankcijas. Bet kartu mes matome, kad pastarųjų dienų pareiškimai ir apskritai Kinijos požiūris į tai, kas vyksta Ukrainoje, į Rusijos sukeltą krizę, toks labai atsargus ta prasme, kad Kinija visgi nepritaria teritorijų peržiūrėjimui, turbūt galvojant ir apie savo pačios situaciją. Mes matome, kad bent jau viešuose pareiškimuose pastarosiomis dienomis nėra labai aiškiai parama Rusijai reiškiama. Tiesiog abi pusės raginamos susilaikyti nuo konflikto eskalacijos“, – portalo 15min video laidoje „15/15“ sakė R.Vilpišauskas. Be to, ir ekonominis svoris Kinijos yra daug didesnis negu Rusijos, tad Rusijai labai smarkiai susisieti su Kinija irgi reiškia nemenkas rizikas.