Kremlius savo pareiškimą dėl galimų taikdarių dislokavimo rytinėje Ukrainoje išplatino antradienį, rugsėjo 5-ąją.
Tai verta platesnio aptarimo jau vien todėl, kad Vokietija oficialiai palankiai įvertino Rusijos pasiūlytą planą.
Taigi ką dabar siūlo V.Putinas?
Pateikė seną planą
Portalas rferl.org rašo, kad Kremliaus siūlomas taikos planas yra paremtas prielaidomis ir spėjimais. Be to, jau girdėtas.
Pirma, Maskva nori taikos palaikymo pareigūnus dislokuoti tik palei „demarkacinę liniją“, skiriančią Ukrainą ginančias pajėgas nuo rusų ir separatistų Donecke bei Luhanske.
Antra, taikdariai, kuriuos siūloma įvesti, tik saugotų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovus.
Trečia, separatistai turėtų dalyvauti visuose svarbesniuose susitikimuose ir derybose.
Ketvirta, V.Putinas siūlo, kad Jungtinių Tautų (JT) atstovai galėtų į rytinę Ukrainą atvykti tik tada, kai iš karo zonos būtų visiškai pašalinti sunkieji ginklai.
Padėtį Ukrainoje išmanantis Londono ekonomistas Timothy's Ashas sako, kad naujuosiuose Maskvos pasiūlymuose nėra nieko naujo.
„Taikdarių idėja yra senas V.Putino planas. Ir jis nebus priimtas Ukrainos pusėje“, – dienraščiui „Kiev Post“ sakė T.Ashas.
Paskatino Šiaurės Korėjos veiksmai
Kodėl apie tokius taikos palaikymo planus V.Putinas prabilo būtent dabar?
Visų pirma, tarptautinėje politikoje pasimatė signalų, kad JAV svarsto galimybes siųsti savo ginklų į rytinę Ukrainą. Reaguodamas į tai, Rusijos prezidentas sakė, esą tai pablogintų padėtį ir kiltų naujų susirėmimų grėsmė.
Antra, pasaulio žvilgsnis dabar nukrypo į Korėjos pusiasalį, kur šiaurės korėjiečiai žvangina branduoliniu ginklu, ir V.Putinas tai puikiai supranta.
„Pagal dabartinę konflikto eigą, Maskva galėtų smarkiai sumažinti savo išlaidas, jeigu į Donbasą būtų nusiųstos taikos palaikymo pajėgos“, – teigė T.Ashas.
Jis aiškina, kad per taikdarius Rusija vis dar galėtų kištis į konfliktą, jeigu JAV bandytų daryti įtaką karo eigai, bet tuo pačiu – Maskvai nebereiktų karo zonoje nuolat laikyti brangiai kainuojančių ginkluotųjų pajėgų.
Ukraina – sudėtingoje padėtyje
Ukraina teigia, kad taikdarių atsiuntimas į karo zoną negali būti vienintelė priemonė – to nepakaktų taikai užtikrinti. Visgi Užsienio reikalų ministerija oficialiai pareiškė, kad yra pasiruošusi „toliau dirbti šiuo klausimu“.
Ukrainos parlamento Aukščiausios Rados pirmininko pavaduotoja Irina Heraščenko prieštaravo, kad taikos palaikymo pareigūnai būtų dislokuoti palei fronto liniją, o ne prie kare dalyvaujančių valstybių – besiginančios Ukrainos ir agresorės Rusijos – sienų. Ukrainiečiai baiminasi, kad taikdarių perkėlimas prie demarkacinės linijos sustiprintų separatistų pozicijas, o tuo pačiu – nesumažintų galimybių Rusijai tiekti ginklus per savo šalies sieną į okupuotas teritorijas.
Kijevo „Razumkovo“ centro karo ekspertas Oleksejus Melnikas sakė, kad V.Putino pasiūlymas į sunkią padėtį pastatė Ukrainos lyderį Petro Porošenką.
„Prezidentas Porošenka maždaug dvejus metus kalbėjo apie taikdarius, o dabar Ukraina turi galimybę juos gauti, – kalbėjo O.Melnikas. Ekspertas sako abejojantis Maskvos ketinimais ir motyvacija. – Rusija vadovaujasi karo ir pergalės siekimo logika, todėl nėra suinteresuota išspręsti konfliktą.“
Jeigu V.Putino pasiūlymas sulauks kitų Europos šalių palaikymo (panašu, kad Vokietija palankiai vertina Maskvos planą), O.Melnikas įspėja, kad P.Porošenkos vyriausybė turės greitai priešintis ir kurti alternatyvų planą. Ir tai negarantuoja sėkmės, nes Rusija, turėdama JT Saugumo Tarybos nuolatinio nario teises, galės padaryti itin didelę politinę žalą.
