Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar Lenkijos gynybos ministerijoje šeimininkauja Rusijos karinė žvalgyba?

Rusija nuolat nepailsdama bando prakišti Kremliui palankius politikus į aukščiausius valdžios sluoksnius Vidurio ir Rytų Europoje. O dabar atsirado įrodymų, leidžiančių manyti, kad rusų karinės žvalgybos agentai yra prasiskverbę į Lenkijos gynybos ministeriją, „Project Syndicate“ rašo lenkas politologas Slawomiras Sierakowskis.
Antoni Macierewiczius
Antoni Macierewiczius / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tokiu metu, kai nemažai amerikiečių toliau aktyviai domisi tyrimu dėl Rusijos kišimosi į praėjusių metų prezidento rinkimus, lenkai svarsto galimybę, kad jų šalis Kremliui galėjo tapti savotišku bandymų poligonu.

Apie tai rašantis S.Sierakowskis primena dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalisto Tomaszo Piąteko knygą apie Lenkijos gynybos ministrą Antonį Macierewiczių – „Macierewiczius ir jo paslaptys“ („Macierewicz į jego tajemnice“).

Kaltinimų ministrui metama tiek daug ir tokių sunkių, kad Lenkijos vyriausybė ėmė grasinti žurnalistui teisiniais veiksmais.

Paraginti susilaikyti nuo audringos reakcijos turėjo ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

PiS padėjo pokalbių klausymosi skandalas

2014-aisiais, kai Lenkiją valdė Piliečių platformos partija (PO), ši šalis buvo vienintelė Europoje, sugebėjusi išvengti 2008 metų finansų krizės smūgių padarinių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis (centre)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jaroslawas Kaczynskis (centre)

Beveik per aštuonerius PO valdymo metus Lenkijos bendrasis vidaus produktas išaugo beveik ketvirtadaliu, o tiek nedarbo lygis, tiek biudžeto deficitas susitraukė kone perpus.

Vis dėlto 2015-ųjų parlamento rinkimus užtikrintai laimėjo Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama Teisės ir teisingumo partija (PiS). Kodėl?

Anot S.Sierakowskio, norint atsakyti į šį klausimą reikia sugrįžti į 2013 metus ir prisiminti mįslingą lenką verslininką Mareką Falentą.

„Twitter“ nuotr./Marekas Falenta
„Twitter“ nuotr./Marekas Falenta

Būtent tais metais M.Falenta pasamdė du padavėjus, kad šie įrašinėtų privačius pokalbius restorane, kuriame dažnai lankosi politikai. Slaptų įrašų skandalas galiausiai išvertė beveik visą PO vadovybę iš vyriausybės – skalpo neteko ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Tame pačiame restorane nuolat lankydavosi ne tik PO, bet ir PiS politikai, tačiau pastarųjų pokalbių turinys nebuvo nutekintas.

Įdomiausia, kad tame pačiame restorane nuolat lankydavosi ne tik PO, bet ir PiS politikai, tačiau pastarųjų pokalbių turinys nebuvo nutekintas.

Galiausiai paaiškėjo, kad M.Falenta buvo skolingas 26 mln. JAV dolerių su Vladimiru Putinu siejamai Rusijos kompanijai „Kuzbaskaja Toplivnaja Kompanija“.

Nors verslininkas galiausiai buvo nuteistas už nelegalų pokalbių klausymąsi, daugiau jo sėbrų nebuvo nustatyta.

Tuo pat metu panašūs skandalai kilo ir Vengrijoje bei Slovakijoje – ten irgi taikytasi į liberalius, proeuropietiškus politikus.

Kaltino niekuo dėtus žmones

Kai PiS 2015 metais užėmė valdžią, Lenkijos užsienio ir gynybos politika, anot S.Sierakowskio, tapo išties keista.

Netikėta buvo pati žinia, kad gynybos ministru skiriamas Antoni Macierewiczius. Jis yra PiS veteranas, laikomas itin radikaliu ir drįstančiu nepaklusti J.Kaczynskiui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antoni Macierewiczius ir Jaroslawas Kaczynskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antoni Macierewiczius ir Jaroslawas Kaczynskis

O 1992 metais, eidamas vidaus reikalų ministro pareigas, inicijavo žlugusį liustracijos procesą, kuris pristabdė dekomunizaciją keliolika metų.

Lenkijoje daug kas iki šiol prisimena „Macierewicziaus sąrašą“, kuriame niekuo dėti žmonės buvo pavadinti komunistų agentais ir kolaborantais. Tarp tokių atsidūrė kolegos ministrai, Seimo nariai, tuometis prezidentas Lechas Walęsa.

Gerokai vėliau, 2006-aisiais, tapęs gynybos viceministru, A.Macierewiczius nutarė panaikinti Karinę informacijos tarnybą – esą senieji agentai gali ir toliau dirbti Maskvai. Bet naikinant šią tarnybą buvo atskleista Lenkijos žvalgų užsienyje tapatybė.

Dabar PiS mielai leidžiasi į ginčus su svarbiausiais lenkų sąjungininkais Europoje – vokiečiais, prancūzais ir Europos Komisija.

2015 metų lapkritį valdantieji inicijavo reidą po NATO vėliava veikiančiame kontržvalgybos centre Varšuvoje, tuomet Gynybos ministerija netikėtai atšaukė susitarimą su Prancūzija dėl 50 karinių sraigtasparnių „Caracal“ įsigijimo.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Antoni Macierewiczius pertvarkė Lenkijos kariuomenės vadovybę
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Antoni Macierewiczius pertvarkė Lenkijos kariuomenės vadovybę

Galiausiai anksčiau šiais metais A.Macierewiczius atleido 90 proc. Lenkijos kariuomenės vadų ir įsteigė naujas sukarintas Teritorinės gynybos pajėgas, kuriai vadovauja prorusiški aktyvistai bei NATO kritikai.

Siejamas su nuožmiu mafiozu

Neseniai lenkai žurnalistai – Tomaszas Piątekas iš „Gazeta Wyborcza“ tiriamosios žurnalistikos skyriaus ir Radoslawas Gruca iš „Fakt“ – atkapstė itin įtartinų faktų iš A.Macierewicziaus praeities.

Žurnalistas T.Piątekas atskleidė gausius ir ilgalaikius A.Macierewicziaus ryšius su Rusijos gangsteriu ir finansininku Semionu Mogilevičiumi.

Pavyzdžiui, vienas artimiausių dabartinio gynybos ministro partnerių politikoje ir versle po 1989 metų buvo Robertas Lusnia – 2005 metais Liustracijos teismas paskelbė, kad pastarasis sovietmečiu šnipinėjo opozicines organizacijas.

Ir ne tik sovietmečiu – išsiaiškinta, kad priešiškos šalies informatoriumi R.Lusnia dirbo ir jau žlugus komunistinei santvarkai Lenkijoje.

Greičiausiai juo rūpinosi Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentai.

Žurnalistas T.Piątekas taip pat atskleidė gausius ir ilgalaikius A.Macierewicziaus ryšius su Rusijos gangsteriu ir finansininku Semionu Mogilevičiumi bei ta pačia GRU. Manoma, kad S.Mogilevičius yra vienas pavojingiausių mafiozų pasaulyje.

Amerikoje artimiausias A.Macierewicziaus sąjungininkas yra buvęs JAV senatorius, lobistas Alfonse D'Amato, kuris pernai per prezidento rinkimus rėmė Donaldą Trumpą. A.D'Amato asistentas Edmundas Jannigeris iki 2015-ųjų dirbo ir A.Macierewicziaus patarėju.

Tiek A.D'Amato, tiek S.Mogilevičius susiję su banku „The Bank of New York Mellon“, kuris devintajame dešimtmetyje skolino pinigus A.D'Amato kampanijai kovoje dėl vietos Senate, o dešimtajame, kaip įtariama, plovė Rusijos mafijos pinigus.

Semionas Mogilevičius (kairėje) per Šabtajaus Kalmanovičiaus laidotuves
Semionas Mogilevičius (kairėje) per Šabtajaus Kalmanovičiaus laidotuves

Šiandien A.D'Amato kompanija „Park Strategies“ Kremliuje vykdo lobistinę veiklą JAV ginklų gamintojų „Aerojet Rocketdyne“ ir „United Technologies“ naudai.

Kompanija yra įvykdžiusi ir Lenkijos gynybos ministerijos užsakymų – pavyzdžiui, pernai „Park Strategies“ dirbo per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.

Beje, prieš atšaukdamas susitarimą dėl sraigtasparnių pirkimo iš Prancūzijos, A.Macierewiczius buvo susitikęs su A.D'Amato, kuris taip pat atstovauja JAV karinės pramonės milžinui „Lockheed Martin“, o vėliau pradėjo reikalauti pirkti būtent šios įmonės gaminamus sraigtasparnius „Black Hawk“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„UH-60 Black Hawk“ sraigtasparnis
AFP/„Scanpix“ nuotr./„UH-60 Black Hawk“ sraigtasparnis

Nori nubausti žurnalistą

Labai reikšminga tai, kad atsakydamas į žurnalistų pateiktą informaciją A.Macierewiczius nusprendė neteikti civilinio ieškinio prieš T.Piąteką – ministrui tokiu atveju reiktų įrodyti, kad žurnalisto atkapstyti duomenys yra klaidinti.

Tiesa, ministras norėtų, kad žurnalistui būtų taikomas baudžiamasis persekiojamas „už grasinimą vyriausybės pareigūnui“.

Lenkijos ekonomika klesti, tad Varšuva galėtų būti solidi Paryžiaus ir Berlyno sąjungininkė statant Europą po „Brexit“.

Vis dėlto A.Macierewiczius – ne vienintelis PiS atstovas, įtariamas ryšiais su Rusija. „The Guardian“ neseniai pranešė, kad vienas svarbiausių ministro patikėtinių, jo pavaduotojas Bartoszas Kownackis, 2012 metais vyko į Rusiją stebėti prezidento rinkimų.

B.Kownackį tada lydėjo Mateuszas Piskorskis, Europos geopolitinės analizės centro įkūrėjas. Šiuo metu M.Piskorskis yra suimtas – jis įtariamas šnipinėjimu Maskvos naudai.

„Twitter“ nuotr./Mateuszas Piskorskis
„Twitter“ nuotr./Mateuszas Piskorskis

V.Putinas siekia pasėti nesantaiką Vakaruose, ypač – ES, ir būtent Lenkijos vyriausybė efektyviausiai padeda Kremliui skaldyti Bendriją.

Lenkijos ekonomika klesti, tad Varšuva galėtų būti solidi Paryžiaus ir Berlyno sąjungininkė statant Europą po „Brexit“.

„Tačiau nei prancūzai, nei vokiečiai negali pasikliauti lenkais, kol ten valdo Kaczynskis ir Macierewiczius, kurie skleidžia nesutarimus ES ir veikia taip, kaip naudinga tik Rusijai“, – rašo S.Sierakowskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai