Ar Maskvos reveransai prieš svarbias derybas – klastingi manevrai?

„Lapkričio 18 dieną ukrainiečiams buvo perduoti trys Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai, kurie 2018 metų lapkritį nelegaliai Rusijos sieną“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kijevo versija, žinoma, kitokia. Kadangi Ukraina nepripažįsta aneksuoto Krymo Rusijos teritorijos dalimi, ji tvirtina, kad laivai turėjo teisę plaukti Kerčės sąsiauriu ir jokios „Rusijos sienos“ nelegaliai nekirto.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos pernai perimti ir ką tik Ukrainai grąžinti laivai

Tada ir JAV, ir ES pavadino Rusijos veiksmus „agresyviais“ ir juos pasmerkė.

Vis dėlto atrodo, kad ukrainiečiams šiuo metu retorika ne pernelyg svarbi – prezidento Volodymyro Zelenskio administracija nori taikos Rytų Ukrainoje, o užbaigti karą V.Zelenskis žadėjo ir prieš laimėtus rinkimus.

Žymi pažanga?

Apie Normandijos ketverto šalių lyderių derybas, kurios vyks gruodžio 8 dieną, buvo paskelbta penktadienį.

Pirmadienį Kremlius patvirtino, kad susitikime dalyvaus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis pirmą kartą tiesiogiai bendraus su V.Zelenskiu, nors Maskva pabrėžė, esą „per didelių lūkesčių“ dėti nevertėtų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Naują proveržį ES ir Rusijos santykiuose inicijuoti bandančio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuras paskelbė: „Susitikimas bus surengtas nuo vasaros pasiekus žymios pažangos derybose, siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje.

Eliziejaus rūmų pranešime konkrečiai pabrėžiamas Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų susitarimas atsitraukti nuo fronto linijos Donbase ties Petrivskės gyvenviete.

Toks manevras buvo įvykdytas po to, kai abi pusės spalį susitarė pagal vadinamąją „Steinmeierio formulę“ surengti rinkimus Rusijos ir separatistų kontroliuojamoje Donbaso dalyje.

O dar prieš tai, rugsėjį, Maskva ir Kijevas susitarė dėl kalinių mainų, po kurių į Ukrainą grįžo 35 karo belaisviai ir politiniai kaliniai, įskaitant garsų režisierių Olegą Sencovą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Olegas Sencovas

Riebus klaustukas

„Atėjo tinkamas metas pasistengti sumažinti Rusijos ir Europos santykiuose tvyrantį nepasitikėjimą.

Šios šalys turėtų būti partnerės strateginiu ir ekonominiu lygiu“, – tada Maskvoje teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas.

Būtent Prancūzija ir Vokietija atstovauja ES Normandijos ketverte. Tokiu formatu jau surengta visa serija susitikimų nuo 2014-ųjų, kai Rusija įplieskė karą Ukrainoje, tiesa, derybos nuo 2016 metų nevyko.

Ukrainos, patvirtinusios, kad sulaukė dviejų kanonierinių laivų ir buksyro, prezidentas V.Zelenskis savo ruožtu patikino, esą E.Macronas jį nuramino – suprask, Kijevas toliau gali kliautis Prancūzijos parama.

Vis dėlto Ukrainoje yra ir politikų bei apžvalgininkų, būgštaujančių, kad E.Macronas ir V.Zelenskis gali būti viliojami į spąstus, nors patys juos ir laiko proga proveržiui.

Pavyzdžiui, jei apsišaukėliškose Donbaso ir Luhansko respublikose būtų surengti rinkimai ir šioms teritorijoms būtų suteiktas specialusis statusas, Rusija, kuri šias teritorijas toliau kontroliuotų, galėtų stabdyti Ukrainos partnerystę su Vakarais, „Euobserver“ teigė vienas saugumo pareigūnas Kijeve.

„Tokios teritorijos iš esmės gautų veto federalizuotoje Ukrainoje, o tai mums neleistų keliauti ES ir NATO link“, – pridūrė portalo šaltinis.

Padėtis šiuo metu labai trapi ir dėl to, kad Ukraina pastaraisiais mėnesiais tapo įrankiu JAV vidaus politikos kovoje – Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, kaip teigia demokratai, bandė šantažuoti V.Zelenskį, siekdamas, kad Kijevas imtųsi tirti jo politinių oponentų veiklą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Ukraina bando išlikti neutrali, tačiau akivaizdu, kad virš Kijevo ir Vašingtono santykių šiuo metu kybo riebus klaustukas.

Iškalbingas I.Kolomoiskio interviu

Negana to, praėjusią savaitę naujų spalvų į situaciją Kijeve įnešė oligarcho Igorio Kolomoiskio, prieš šįmetinius prezidento rinkimus rėmusio V.Zelenskio kandidatūrą, interviu „The New York Times“, kuriame jis prabilo apie esą pribrendusį posūkį Ukrainos strateginėje orientacijoje.

Rusija Krymą aneksavo ir karą Donbase įplieskė po to, kai po Maidano protestų Kijeve griuvo tuomečio prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.

V.Janukovyčius prieš tai atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, ką vėliau padarė naujoji, porevoliucinė, vyriausybė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Igoris Kolomoiskis

Tačiau I.Kolomoiskis dabar pareiškė, kad Ukraina turėtų sugrįžti į Rusijos įtakos zoną, kadangi nei ES, nei NATO esą niekada neleis šaliai prisijungti prie šių institucijų.

„Jūs mūsų nepriimsite. Beprasmiška švaistyti laiką tuščioms kalboms. Tuo tarpu Rusija tikrai norėtų pasikviesti mus į naująjį Varšuvos paktą. Iš rusų paimsime 100 milijardų dolerių (90 mlrd. eurų). Manau, kad jie mielai mums tiek skirtų“, – kalbėjo oligarchas.

„Po 5–10 metų visas šis kraujas bus pamirštas“, – pridūrė I.Kolomoiskis, turėdamas omenyje 13 tūkst. per konfliktą Ukrainoje jau žuvusių žmonių.

Konfliktas Donbase išties laikytinas dalimi Vakarų ir Rusijos kovos dėl įtakos plačiąja prasme.

O I.Kolomoiskis apie tai, kad ES niekada nepriims Ukrainos, prabilo netrukus po to, kai Prancūzija užblokavo derybas dėl narystės Bendrijoje su Vakarų Balkanų šalimis, visų pirma – Šiaurės Makedonija.

Rusija trina rankomis

Turbūt logiška, kad Rusiją tokie pareiškimai džiugina. Kremliaus ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas netgi padėkojo E.Macronui už iniciatyvą stabdyti Bendrijos plėtrą.

„Prezidentas Macronas neklysta sakydamas, kad ES turėtų susitvarkyti su vidaus reikalais ir tik tada galvoti apie plėtrą. Ir, žinoma, smarkiai perdėtume, jei teigtume, kad Šiaurės Makedonija ir ypač Albanija yra pasiruošusios narystei“, – tvirtino V.Čižovas.

„Euobserver“ kaip tik neseniai susipažino su Paryžiuje parengtu neformaliu dokumentu, kuriame teigiama, kad ES negali priimti naujų narių, kol neįvykdys svarbių veiklos reformų.

Tiesa, tame pačiame dokumente Prancūzija vis dėlto siūlo didinti ES finansinę paramą Vakarų Balkanų regionui. Esą pinigai ir aktyvesnė diplomatinė veikla turėtų padėti atremti „nepalankią išorinę įtaką“ – omenyje turimos Rusijos organizuojamos dezinformacinės kampanijos.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Aišku, tiek Vakarų Balkanuose, tiek Ukrainoje provakarietiškos krypties viltį techniškai palaiko JAV diplomatija. Tačiau dabar ne Vakarai viešais pareiškimais prašo stabilumo Kijeve, o atvirkščiai.

„Ukraina labai norėtų stabilios politinės situacijos Jungtinėse Valstijose, – interviu „The New York Times“ pareiškė buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas. – Kijevo ir Vašingtono santykiai mums yra gyvybės ir mirties klausimas.“

Nors V.Zelenskis turbūt norėtų aktyvios JAV paramos prieš artėjančius pokalbius su V.Putinu, D.Trumpas visa galva pasinėręs į savigynos veiksmus apkaltos procedūros kontekste.

O tai reiškia didesnes galimybes, kad V.Putinas užbaigs karą Donbase pagal Rusijos sąlygas.

„Chaosas JAV politinėje sistemoje mums nereikalingas. Mažesnis Amerikos aktyvumas Ukrainoje būtų aiškus ženklas Rusijai, kad ji gali leisti sau agresyvesnius veiksmus“, – mano Ukrainos Aukščiausiosios Rados užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bogdanas Jaremenko.