Apie nepriklausomą kandidatavimą buvo prabilęs ir respublikonų apklausose vis dar lyderiaujantis Donaldas Trumpas. Tokią galimybę svarstė ir dabar rimtą iššūkį demokratų gretose Hillary Clinton metantis Bernie Sandersas.
Tiesa, JAV istorija rodo, kad vadinamųjų trečiųjų partijų nariams, o juo labiau nepriklausomiems kandidatams, rinkimų kelias būna labai sudėtingas. Respublikonų ir demokratų sukurtos politinės struktūros leidžia panaikinti bet kokį rinkėjų palaikymą delegatų balsavimuose.
Pritrūksta palaikymo
JAV gimusio ir augusio politikos mokslų daktaro Dariaus Udrio teigimu, nepriklausomi kandidatai turi galimybių pasivaržyti, tačiau pergalė jiems beveik nereali. M.Bloombergo atveju, pasak eksperto, gali nepakakti net ir skelbiamos 1 milijardo dolerių pirminės sumos.
M.Bloombergo įsitraukimas į rinkimų lenktynes gali iš esmės pakeisti situaciją ir ypač pakenkti demokratams, kurie siekia išlaikyti Baltuosius rūmus savo rankose. JAV politikos ekspertai sako, kad jis susirinktų daugiau demokratų, o ne respublikonų šalininkų balsų dėl savo liberalaus požiūrio į šaunamųjų ginklų kontrolę, abortus ir aplinkos apsaugą.
„JAV rinkimų sistema yra tokia decentralizuota, kad kiekvienoje valstijoje turi patenkinti tos valstijos reikalavimus, jog tave įtrauktų į balsalapį. Tai yra nemažas iššūkis. Amerikoje yra visokių partijų, bet labai mažai jų gali pasiūlyti kandidatus kiekvienoje valstijoje“, – pasakojo D.Udrys.
Jo teigimu, nepriklausomi kandidatai gali įsitraukti net ir respublikonams ar demokratams jau pradėjus preliminarių rinkimų maratoną.
„Jei atsiranda žmogus, kuris gali patenkinti visų valstijų reikalavimus, kurie daugiausiai priklauso nuo registracijos terminų ir surinktų palaikymo parašų, tada tai visiškai realu. Kaip nepriklausomas kandidatas jis neturi gauti jokios partijos pritarimo“, – sakė politikos mokslų daktaras.
„Kai kurie žmonės painioja respublikonų ir demokratų pirminius rinkimus su mums labiau įprasta sistema, kai iš pradžių organizuojami pirmi rinkimai, o tada antras turas, tai nėra tas pats. Tai partijų atrankos reikalas“, – pažymėjo D.Udrys.
Gerai pasirodyti padeda elito kritika
Klasikiniai 1992 metais kandidatavusio ir net 18,9 proc. rinkėjų palaikymo gavusio nepriklausomo kandidato Rosso Perot ar 1980 metais netikėtai gerai pasirodžiusio Johno B.Andersono pavyzdžiai rodo, kad gali nutikti visokių netikėtumų.
Netikėtai apie savo kandidatūrą legendinėje Larry Kingo pokalbių laidoje paskelbę R.Perot įvarė gerokai baimės respublikonų ir demokratų kandidatams.
Už sėkmingą verslininką, kritikavusį amerikietiško kapitalo pasitraukimą į užsienį, balsavo beveik 20 milijonų rinkėjų (18,91 proc.). Tiesa, R.Perot taip ir nepavyko gauti nei vieno delegato balso, bet jis atvėrė duris demokratų kandidatui Billui Clintonui, atsiplėšusiam nuo konservatyvių amerikiečių balsus praradusio George'o Herberto Walkerio Busho.
Kad tokie netikėtumai taptų tikrove, visų pirma reikalinga visuomenės parama.
Kad tokie netikėtumai taptų tikrove, visų pirma reikalinga visuomenės parama.
„Turi arba pasisamdyti, arba išjudinti žmones, kurie tau padėtų. Tai kainuoja. Turi surinkti parašus, kad tave įtrauktų į balsalapį“, – sakė D.Udrys, pridurdamas, kad egzistuoja ir teorinis variantas, kad patys rinkėjai įrašys tave į balsalapius, tačiau ir tam reikės masinės reklamos kampanijos, kad taptum žinomas visai šaliai.
Pasak JAV augusio D.Udrio, nepriklausomi kandidatai nėra tokia retenybė JAV politiniame gyvenime. „Vienas garsiausių pavyzdžių buvo 1912 metais su savo paties sukurta partija į rinkimus ėjęs Theodore'as Rooseveltas“, – priminė jis, teigdamas, kad beveik visada atsiranda tam tikras antisisteminis balsas, tačiau jo stiprumas svyruoja.
Nepriklausomi kandidatai atima rinkėjus iš respublikonų
Jis pažymėjo, kad respublikonų atranką chaosu verčia tai, kad yra rekordiškai daug pasiskelbusių kandidatų. „Jie visi turi labai aiškių savo silpnybių, tad nuotaikos palankios žvelgti kritiškai“, – teigė D.Udrys.
Kalbėdamas apie žymiausio ir vieno sėkmingiausių nepriklausomų kandidatų R.Perot sėkmę, D.Udrys sakė, kad George'o Busho perrinkimo metu jis sulaukė aršios opozicijos iš elitui neprielankios visuomenės dalies.
„Tuo metu buvo ekonominis nuosmukis. Taip pat kalbama apie laisvos prekybos keliamas problemas, kai anksčiau Amerikoje darbininkus samdę gamyklos perkeldavo savo veiklą į Meksiką. Vyko intensyvios diskusijos, ar tai kenksminga, ar naudinga“, – pasakojo ekspertas.
„Rossas Perot buvo vienas tų, kurie teigė, kad tai nenaudinga, ir sulaukė nemažai palaikymo žmonių, kurie manė, kad jų gyvenimo lygio prastėjimą lemia tai, kad gamyba iškeliama už JAV ribų į pigesnes šalis“, – sakė jis.
D.Udrys pritarė teiginiui, kad pastaruoju metu dėl nepriklausomų kandidatų aktyvumo labiausiai kenčia respublikonai, prarandantys dalį rinkėjų. „Konservatyvių žmonių gretose vyrauja nuotaika, kad respublikonų partija neatstovauja toms vertybėms, kurias palaiko jie. Dešinėje buvo aiškesnis skirtumas tarp nuosaikiųjų ir radikalų“, – sakė jis.
„Šias grupes kažkokiu būdu sugebėjo suvienyti Ronaldas Reaganas, bet nuo jo laikų respublikonams labai sunkiai sekasi tai padaryti“, – konstatavo Amerikos lietuvis.
„Respublikonų gretose vis iškyla keli kandidatai, kurie bando pritraukti konservatyviausią partijos rėmėjų pusę. Tie nuosaikesni kandidatai bando rasti vidurį, suvokdami, kad pasirinkdami griežtesnę retoriką nelaimės rinkimuose“, – teigė jis.
