Jo teigimu, nuo Šaltojo karo pabaigos JAV dar nebuvo tokio laikotarpio, kai taip intensyviai diskutuojama dėl Rusijos.
Žinoma, galbūt ne be reikalo – virš D.Trumpo toliau kybo šešėlis dėl įtarimų, esą jis stengėsi nutraukti tyrimus dėl jo kampanijos narių ryšių su Maskva. Rusijos ir JAV aviacija grūdasi virš Sirijos.
Kone kasdien atsiranda pranešimų, kaip Rusijos troliai užtvindė pernykštę prezidento rinkimų kampaniją melagingomis naujienomis, taip pat – kaip programišiai bandė įsilaužti į balsavimo sistemas.
Senatas, nepaisydamas administracijos prieštaravimų, beveik vieningai balsavo už naujų sankcijų Rusijai paskelbimą ir D.Trumpo galimybių jas palengvinti apribojimą.
JAV sąjungininkų susirūpinimas dėl D.Trumpo prisilaikomo atstumo nuo NATO ir amerikiečių pasitraukimo iš Paryžiaus klimato susitarimo neretai pagrindžiamas baime, kad prezidentas taip padeda V.Putinui siekti jo tikslo – euroatlantinio aljanso suskaldymo.
Visus šiuos įvykius vienija tikėjimas, kad V.Putinas, Rusiją valdantis jau 17 metų, yra kone mitinė figūra, prisėdusi prie tarptautinės geopolitikos šachmatų stalo ir gudriai stumdanti figūrėles.
Tačiau, anot J.Greenfieldo, prisėdus prie stalo su dviem jaunais rusais, analizuojančiais situaciją savo gimtinėje, atsiskleidžia visai kitoks paveikslas – kad Kremlius Vakarus puola, nes yra vis silpnesnis.
Tiesa, atsiskleidžia ir tai, kad kuo baugesniu lyderiu Vakarai laiko V.Putiną, tuo tai jam palankiau. Šia prasme Amerikoje verdančios aistros dėl Rusijos Kremliui ne kenkia, o padeda.
Rusijoje padaugėjo protestų
Tie du jauni rusai – 27-mečiai Antonas Barbašinas ir Olga Irisova, portalo Intersection.eu įkūrėjai ir vadovai. Šis portalas tiria ryšį tarp Rusijos užsienio politikos ir propagandinių veiksmų tiek pačioje Rusijoje, tiek svetur.
A.Barbašino ir O.Irisovos pastangos buvo pastebėtos Vakaruose – jie jau lankėsi JAV, kur pasakojo apie savo darbą. Abu rusai nuo 2014 metų vasario gyvena Lenkijos sostinėje Varšuvoje – taip esą lengviau išvengti kišimosi į veiklą.
Projekto autoriai teigia, kad V.Putino agresyvūs veiksmai prieš Vakarus yra tiesioginė tikrų bėdų namuose pasekmė.
Anot O.Irisovos, Rusijos ekonomika jau kuris laikas kenčia. Jai labiausiai pakenkė du skaudūs smūgiai – po Krymo aneksijos pritaikytos sankcijos ir nukritusi naftos bei dujų kaina.
Valstybės rezervas anksčiau siekė 86 mlrd. dolerių, o dabar – vos 17 mlrd. dolerių. Metų pabaigoje rezervas gali visiškai išsekti.
Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per trejus metus nusirito nuo 2,3 trln. JAV dolerių iki 1,3 trln. dolerių ir dabar vos viršija Italijos BVP.
Valstybės rezervas anksčiau siekė 86 mlrd. dolerių, o dabar – vos 17 mlrd. dolerių. Metų pabaigoje rezervas gali visiškai išsekti.
Negana to, šalyje padaugėjo protestų – ir ne tik tokių, kuriuos organizuoja opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas.
Į demonstracijas renkasi sunkvežimių vairuotojai, provincijoje streikuoja gamyklų darbininkai.
Rusams patinka galingos šalies įvaizdis
Tiesa, valstybės užvaldytoje žiniasklaidoje žinių apie mitingus nėra. Tokias naujienas pakeičia pranešimai apie Vakarus, ypač – Ameriką.
„Rusijos televizijose bet kurią dieną 70 proc. eterio užima pasaulio naujienos. Daug jų – iš JAV. Galima pagalvoti, kad gyvename Amerikoje – tiek daug reportažų.
A.Barbašinas: „Propaganda dabar tokia: kad mes netobuli, kad mes turime silpnybių, tačiau Vakarai ne geresni“
O kadangi gana mažai rusų keliauja į užsienį, tokiais pranešimais tikima, nors žiniomis iš Rusijos – jau nelabai. Reportažai apie Vakarus kuriami pagal tą pačią liniją – kad vakarietiškos liberalios demokratijos modelis žlunga.
Tiesa, skirtingai ne komunistiniu laikotarpiu, maskvietiški kanalai nesiūlo kasdien džiaugtis butaforiniu darbininkų rojumi. Žiūrovams peršama žinutė dabar subtilesnė.
„Propaganda dabar tokia: kad mes netobuli, kad mes turime silpnybių, tačiau Vakarai ne geresni“, – sako A.Barbašinas.
Jo teigimu, dezinformacijos antplūdį per JAV prezidento rinkimus Kremlius sukurstė tikėdamasis, kad Hillary Clinton nugalės. Esą kadangi ši demokratė Maskvos atžvilgiu buvo nusistačiusi kur kas kiečiau nei D.Trumpas, Rusijai buvo svarbu kuo audringiau sudrumsti vandenis.
„Mes žinome, kad visa Kremliaus strategija buvo susitaikymas su tuo, kad ji (Clinton, – red.) nugalės, bet taip pat – pasinaudojimas proga parodyti, kad JAV nesveikuoja, kad ten nėra tikros demokratijos, kad ji Bernie Sandersą nugalėjo sukčiaudama.
Teigta ir tai, kad Trumpas nugalėjęs pagerintų santykius su Rusija, bet elitas neleistų jam laimėti. Šia prasme Trumpo pergalė Kremliui buvo neįkainojama dovana“, – teigė A.Barbašinas.
A.Barbašinas: žmonės girdi: „Gerai, jūsų mažos algos, prasta sveikatos apsauga, apšiurę namai, bet jūs turite galingą lyderį.“
Tam tikra prasme Kremlius tikrai neliūdi ir dėl to, kad JAV auga susirūpinimas dėl galimybės, jog Rusija galėjo padėti nulemti prezidento rinkimų baigtį.
Šaliai, kurios lyderiai ir paprasti piliečiai vis dar apsėsti sovietinės imperijos praradimo jausmo, kelia pasitenkinimą idėja, kad Rusija yra pavojinga ir galinga politinė jėga.
„Žmonės jaučiasi pamaloninti, kai mato, kaip gausiai apie Rusijos įtaką komentuoja JAV pareigūnai. Žmonės girdi: „Gerai, jūsų mažos algos, prasta sveikatos apsauga, apšiurę namai, bet jūs turite galingą lyderį.“, – teigė A.Barbašinas.
Kremlius – labai pažeidžiamas
Tiek jis, tiek O.Irisova neturi daug optimizmo trumpuoju laikotarpiu. Strimgalviais į demokratiją žlungant Sovietų Sąjungai įlėkę rusai tuos laikus prisimena kaip nacionalinio masto moralą.
Ryšių turėję apsukrūs naujieji verslininkai susigrobė vertingiausią turtą, o eilinio žmogaus pragyvenimo standartai neįtikėtinai smuko.
Dešimtojo dešimtmečio pradžios chaosas pagimdė nostalgiją „senoms geroms dienoms“, kai ilgesingai kalbama apie tvirtą lyderystę. Net Josifas Stalinas, atsakingas už dešimčių milijonų žmonių žūtį, dabar minimas geruoju.
„1991 metais mūsų demokratija turėjo labai daug trūkumų, daugelis žmonių nuskurdo. Tad kai rusai galvoja apie demokratiją, jie galvoja apie vargą ir nestabilumą. Žodis „liberalas“ dabar net purvinas.
Paklausus žmonių, ko jie nori, išgirsti atsakymus apie demokratiškai veikiančią valstybę. Jie nori teisių, nuosavybės apsaugos, galimybių veikti. Jie nori būti normalūs. Bet jei pavadini tai demokratija, jie sako, kad jos nenori“, – svarsto O.Irisova.
A.Barbašinas dar pesimistiškesnis: „Vienintelis būdas pataisyti padėtį – Rusijos žlugimas socialine ir ekonomine prasme. Dauguma turi pamatyti, kaip viskas blogai, o tai gali įvykti tik Rusijai kenčiant.
Rusijai iš esmės reikia to, kas vyko Vakarų Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo – tik be okupacijos.“
Kaip pastebi J.Greenfieldas, Šaltojo karo metu Vašingtonas intensyviai ieškojo būdo bendrauti su Maskva taip, kad būtų tuo pat metu pripažįstama ir sovietų galios grėsmė, ir jos ribos.
„Šiandien, kai Amerikos prezidentas kartais atrodo pasiryžęs veikti kaip Putino sąjungininkas, labai svarbu, kad Trumpo užsienio politikos komanda suprastų tikrąją Rusijos realybę“, – rašo JAV žurnalistas.
Jo teigimu, Rusija yra priešininkė, norinti išardyti Vakarų vienybę ir pakirsti vakariečių tikėjimą demokratija, bet ši šalis yra ir labai pažeidžiama, ypač jai taikomi efektyvūs ekonominiai suvaržymai už įžūlius išpuolius.
