Leidinys „Dziennik Gazeta Prawna“ informaciją apie galimą Lietuvos sienos peržengimą skelbia esą remdamasis savo šaltiniais NATO. Pasak leidinio, Baltarusijos kariai pratybų metu gali kirsti Lietuvos sieną ir pasistūmėti kelis kilometrus gilyn.
„NATO ruošiasi tokiai galimybei. Kiekvienų „Zapad“ pratybų metu vyksta propagandinis karas, bandoma bauginti Aljansą“, – rašoma leidinyje.
Seimo nacionalinės gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas 15min tvirtino, kad kol kas žinių apie tokias provokacijas neturima. Tačiau padėtis yra stebima kartu su Lenkija ir kitomis NATO valstybėmis.
Galimos provokacijos pasienyje
Straipsnyje cituojami neįvardinti šaltiniai, kurie esą susiję su Aljansu. Pasak jų, NATO šiemet rimtai vertina galimybę, kad Rusija bandys išmėginti Aljansą pasinaudodama Aliaksandru Lukašenka.
Pasak „Dziennik Gazeta Prawna“, tokios provokacijos būtų naudingos Vladimirui Putinui, kuris pirmiausia išbandytų Aljanso galimybes reaguoti į panašias situacijas.
„Be to, Putinas uždarytų Lukašenkai visus kelius kalbėtis su Vakarais ir paverstų ji visiškai priklausomu nuo Rusijos. Padėtis tarptautinėje arenoje tam šiuo metu yra palanki – Jungtinės Valstijos šiuo metu susitelkusios į Afganistano klausimą“, – teigiama leidinyje.
„Dziennik Gazeta Prawna“ tvirtina, kad tokios provokacijos atveju V.Putinas nuo jos atsiribotų, apsimestų, kad viskas vykdoma Baltarusijos iniciatyva, o pats pasiūlytų tarpininkavimo paslaugas sprendžiant krizinę situaciją.
Publikacijoje kalbama ir apie tai, kad panašios provokacijos galimos ir prie Lenkijos bei Baltarusijos pasienio.
„Yra reali grėsmė, kad mūsų pasienyje galimos provokacijos, susijusios su nekorektiškais kariniais manevrais“, – cituojamas Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris.
Pasak leidinio, tai susiję su „pasimetusiais kariniais daliniais“, kurie neva netyčia gali pažeisti Lenkijos sieną.
Pratybos „Zapad-21“ vyks šių metų rugsėjo 10–16 dienomis. Kaip tikino Baltarusijos gynybos viceministras Viktaras Gulevičius, „Zapad-21“ scenarijus apima kovą prieš „grėsmę, kilusią iš nelegalių karinių struktūrų“.
L.Kasčiūnas: Galiu užtikrinti, kad įvairūs variantai yra svarstomi ir atsakas į juos taip pat modeliuojamas.
Pagal viešai paskelbtą mokymų legendą Polesės Respublika, kuri atitiktų Baltarusiją, ir Centrinė Federacija (Rusija) turėtų simuliuoti gynybą nuo Vakarų valstybių – Neries, Pomorės, Šiaurinės Respublikos bei tarptautinių teroristinių organizacijų.
Iš žemėlapio galima spręsti, kad Lietuvai teko Neries pavadinimas, Lenkijai – Pomorės, Šiaurinė Respublika – Latvija.
„Tokių įvykių galimybės atmeti negalima. Atrodo, kad tai, ką praneša žvalgybos tarnybos, yra labai tikėtina“, – TVN teigė ir buvęs Lenkijos sausumos ginkluotųjų pajėgų vadas, generolas Waldemaras Skrzypczakas.
„Tokia operacija iš esmės jau vyksta. Atrinktas dalinys gali „pasiklysti“ ir kirsti sieną su Lietuva ar Lenkija. Tai būtų suplanuoti Lukašenkos ir Putino veiksmai.
Jie nori provokuoti, jie nori išprovokuoti mūsų nekontroliuojamą reakciją, kuri gali įžiebti lokalų konfliktą“, – pridūrė W.Skrzypczakas.
L.Kasčiūnas: „Svarstomi įvairūs variantai“
Seimo nacionalinės gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas 15min teigė, kad, jo žiniomis, informacijos apie galimą įžengimą į Lietuvos teritoriją Vilnius kol kas neturi.
„Bet spėliojimų, scenarijų braižymų gali būti daug ir įvairių. Stebime situaciją, nes ji yra dinamiška“, – pripažino parlamentaras.
„Galiu užtikrinti, kad įvairūs variantai yra svarstomi, atsakas į juos taip pat modeliuojamas. Glaudžiai bendradarbiaujame su Lenkija, kitomis šalimis. Stebime situacija ir dalijamės informacija, nes tai yra viso NATO aljanso reikalas“, – pridūrė L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, Rusijai dabar labai svarbu kalbėti A.Lukašenkos vardu Vakaruose ir rodyti, kad Maskva gali sureguliuoti kokį nors konfliktinį scenarijų.
Waldemaras Skrzypczakas: tokia operacija iš esmės jau vyksta. Atrinktas dalinys gali „pasiklysti“ ir kirsti sieną su Lietuva ar Lenkija.
„Tai keltų Putino reitingus Vakaruose, esą jis gali deeskaluoti situaciją, susijusią su Lukašenkos provokacija, – svarstė L.Kasčiūnas. – Tokia logika suprantama, bet kalbėti apie tai, kad būtent tokia situacija yra modeliuojama, būtų tik spėlionė ir scenarijaus braižymas su tam tikra perspėjimo mintimi.
Kol kas jokios informacijos, kuri perspėtų apie tokių įvykių galimybę, neturime. Tačiau nereikia pamiršti, kad situacija keičiasi, o Lukašenkos režimas mėgsta žaisti va bank.“
N.Maliukevičius: „Tai informacinė pratybų dalis“
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad Lietuva per „Zapad-21“pratybas turėtų būti pasiruošusi įvairiems scenarijams, bet tuo pat metu nesipainioti į informacinio karo žaidimus.
„Rusijos ir Baltarusijos pratybos visada reiškia ne tik karinius manevrus, bet ir informacinę jų dalį. Galime tikėtis įvairių atgrasymo, dezinformacinių žinučių.
Tačiau esminis momentas – kad tokios kampanijos visada taikosi į mūsų vidines baimes, įtampas ir iššūkius. Tad pratybų ar, sakykim, Rusijos baimė, viena vertus, yra mūsų stiprybė, bet tuo pačiu – ir mūsų silpnybė“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Suprask, Lietuva nuolat įsitempusi ir budri, stebinti situaciją, bet tuo pat metu emocijomis lengva manipuliuoti.
„Ypač „Zapad“ pratybos yra tikslingai atgrasios ir bauginančios savo informacine dalimi. Rengiamos viešos spaudos konferencijos, kuriose pristatomi scenarijai, rodomos schemos. Tuo siekiama tikslingo bauginimo.
Anot N.Maliukevičiaus, Lietuva turėtų tokius scenarijus, apie kuriuos dabar rašoma Lenkijos žiniasklaidoje, „nuolat tikrinti ir modeliuoti“.
Reikia būti pasiruošusiems įvairiems scenarijams, bet ir nepasiduoti bauginimo taktikai, kurios tikslas ir yra išpūsti galią, pratybų svorį“, – pridūrė dezinformacijos ekspertas.
Anot N.Maliukevičiaus, Lietuva turėtų tokius scenarijus, apie kuriuos dabar rašoma Lenkijos žiniasklaidoje, „nuolat tikrinti ir modeliuoti“.
„Bet galbūt neverta viešai šiais scenarijais baugintis. Neturėtume leisti, kad mus užvaldytų informacinė pratybų dalis.
Toks fonas kuriamas ne šiaip. Tokios kampanijos atliepia mūsų vidines baimes – pažiūrėkime į viešąją erdvę, kurioje dabar visi diskutuoja, kaip rugsėjo 10-ąją vyks ir protestas, ir „Zapad“ pratybos.
Informacinių kampanijų prasme tai yra tobula terpė manipuliuoti emocijomis ir baimėmis“, – svarstė ekspertas.
