15min primena, kad Iranas numušė Ukrainos lėktuvą „Boeing 737“, kuriame buvo 176 žmonės. Anksčiau tą naktį Teheranas raketomis atakavo karinę amerikiečių bazę Irake – atsakė į JAV įvykdytą svarbaus Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą.
Analitikai rašo, kad tokie politikos marginalai kaip Vladimiras Žirinovskis ragino sudaryti greitus susitarimus dėl karinės įrangos Iranui tiekimo, nepaisant Jungtinių Tautų (JT) ginklų embargo. Tiesa, šis embargas formaliai nedraudžia sutarčių dėl gynybos įrangos įsigijimo.
Pasak K.Semenovo ir A.Mardasovo, analizuojant 2019-ųjų pranešimus aiškėja, kad Maskva ir Teheranas ilgai dirbo dėl galimybės įtraukti oro gynybos elementus į sutartis dėl ginkluotės įsigijimo. Esą mažų mažiausiai buvo konsultuojamasi, derėjosi abiejų šalių gynybos ministrai, bendra karinio bendradarbiavimo komisija.
Visi JT ribojimai baigsis 2020 metais, o Rusija greičiausiai nebalsuos dėl ginklų embargo pratęsimo.
Kas rodo tokius planus?
Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaikinimo S-300PMU2 sistemų tiekimo Iranui ribojimus, 2016 metais Irano gynybos ministras Hosseinas Dehghanas tikino, kad Teheranas iš Rusijos pirks tik keturis divizionus.
Pasak ekspertų, iranietiška oro gynybos raketų sistema „Bavar 373“ primena rusišką S-300 sistemą. Be to, Irano kariuomenė teigė, kad rusiški tankai T-90 yra jos „mėgstamiausi“.
Irano lyderiai ne kartą viešuose pareiškimuose keitė nuomonę dėl oro gynybos įrangos. Vis dėlto, JAV gynybos departamento Gynybos žvalgybos agentūros metinėje ataskaitoje rašoma, kad Iraną vis dar domina tankų T-90, oro gynybos sistemų S-400, naikintuvų Su-30 ir Yak-130 įsigijimas iš Rusijos.
K.Semenovas ir A.Mardasovas rašo, kad Rusija abejoja ne be priežasties. „Bloomberg“ pernai rašė, kad, norėdama pagerinti santykius su Saudo Arabija ir Izraeliu, Rusija atmetė oficialius Irano prašymus parduoti S-400 sistemas.
Vis dėlto, birželį vykusiame forume „Army-2019“ Rusijos atstovai paskelbė, kad Maskva yra pasirengusi parduoti Iranui nenurodytą S-400 skaičiui.
„Visi šie pareiškimai ir gandai savaime nieko nereiškia. Tačiau jie patvirtina, kad tarp Rusijos ir Irano vyko diskusijos, įskaitant apie oro gynybos įrangos pirkimą“, – rašo K.Semenovas ir A.Mardasovas.
Po aviakatastrofos – dilema
Po sausio įvykių Rusijos pareigūnams ir ginklų eksportuotojams kyla šis klausimas: kaip elgtis po to, kai Iranas numušė keleivinį lėktuvą?
Viena vertus, tai, kad Teheranas įsigys oro gynybos įrangos, gali būti vaizduojama kaip Rusijos indėlis į „taikos palaikymą“. Dėl rusų ginkluotės JAV būtų sudėtingiau vykdyti karines operacijas prieš Iraną.
Jei Vašingtonas ir toliau susilaikys nuo tiesiogiai į Iraną nukreiptų veiksmų, Maskva galėtų sakyti, esą Rusijos sistemos atgrasė amerikiečius nuo smūgių.
Kita vertus, rašo analitikai, Kremlius turi suprasti, kas slypėjo už Q.Soleimani nužudymo: šis generolas padėjo Iranui sistematiškai kurti ir palaikyti nuolatinio tarptautinio konflikto grėsmę regione.
Esą ši grėsmė buvo svertas derybose su Vakarais, pirmiausia siekiant išlaikyti angliavandenilio eksporto lygį. Teheranas, svyruojantis tarp taikos, karo ir Vašingtono ryžtingumo išbandymo, nebuvo pasiruošęs didesnei rizikai.
Todėl Iranas nepuolė JAV kariuomenės laivo Persijos įlankoje, o karinę bazę Irake. Taip pat įspėjo Pentagoną per Švedijos ambasadą Teherane ir savo atstovus Irake bei Katare.
Tačiau už keleivinio lėktuvo numušimą toli nuo sienos yra atsakingas Irano kariuomenės atstovas. Pasak K.Semenovo ir A.Mardasovo, tai, kad atsakomybė už oro gynybą priskiriama ir kariuomenei, ir Islamo revoliucinei gvardijai, verčia Irano ginkluotąsias pajėgas „toksiškomis“ bet kokios iš Rusijos eksportuotos įrangos vartotojomis.
Sausio 21 dieną Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija Irane patvirtino, kad Ukrainos keleivinį lėktuvą numušė raketos, paleistos iš rusiškos oro gynybos sistemos Tor-M1.
„Nors eksportuotojo atsakomybė už importuotojo ginklų panaudojimą yra prieštaringas klausimas, Maskvos įvaizdis vis tiek gali nukentėti“, – rašo K.Semenovas ir A.Mardasovas.
„Dialogas lygiomis galimybėmis“
Pasak ekspertų, Kremliaus sprendimas parduoti S-400 sistemas gali būti strateginis žingsnis dėl aplink Iraną augančios krizės. Esą tai vėl oponentams primestų „dialogą lygiomis galimybės“.
Oro gynybos raketos ne tik sustiprina pajėgumus atsakyti ugnimi, bet ir dėl ilgo spindulio lokatorių yra naudingos žvalgybai. Esą įmanoma, kad Rusija ir Iranas pasirašys sutartis dėl „Buk AM“ ir naujos „Tor“ partijos įsigijimo.
Ekspertai rašo, kad, greičiausiai, kompromisas yra „Pancir“ oro gynybos sistemų eksportas. Jie atkreipia dėmesį, kad dalį sistemos kūrimo darbų finansavo Jungtiniai Arabų Emyratais (JAE). Šiuo metu „Pancir“ sistemos naudojamos daugelyje Vidurio Rytų šalių.
Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, Sirija už Irano pinigus sumokėjo už 2006-ųjų sutarties įgyvendinimą dėl šių sistemų tiekimo. Sklando gandai, kad dalis sistemų galėjo iš Sirijos patekti į Iraną.
Analitikai: „Maskvai taip pat reikia apsvarstyti kitų žaidėjų Irano ginklų rinkoje veiklą. Iraniečiai palaiko pakankamai stiprius, ne visada viešinamus, ryšius su Kinija karinio bendradarbiavimo srityje.“
„Maskvai taip pat reikia apsvarstyti kitų žaidėjų Irano ginklų rinkoje veiklą. Iraniečiai palaiko pakankamai stiprius, ne visada viešinamus, ryšius su Kinija karinio bendradarbiavimo srityje“, – rašo K.Semenovas ir A.Mardasovas.
Kinija Irano rinkoje aktyviai reklamavo savo FD-2000 ir LY-80 oro gynybos sistemas. Be to, Irano karinės oro pajėgos įtraukė kinų radarų kontrolės sistemą JY-10E.
„Rusijos lyderiams reikės nuspręsti, kaip palaikyti politinius ryšius su Teherano oponentais, nepraleidžiant progos parduoti produktus, pagamintus jų pačių gynybos pramonėje“, – rašo ekspertai.
