Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar pustuštis Sakartvelo parlamentas reiškia „pustuštę“ demokratiją?

Gruodžio 11 d. Gruzijos arba Sakartvelo parlamento sesijos pirmasis posėdis vyko tikrąja to žodžio prasme pustuštėje salėje: į posėdį susirinko tik kiek daugiau nei pusė: 88 iš 150 parlamentarų. Nedalyvavo visi opozicijos atstovai. Nedalyvavimo priežastis – protestas prieš iki tol valdžiusios ir rinkimus nedidele persvara laimėjusios Rusijoje verslą sėkmingai vystančio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio įkurtos partijos „Sakartvelo svajonė – demokratinis Sakartvelas“, įtariama, vykdytus rinkimų klastojimus.
Gruzijos parlamento pirmas plenarinis posėdis
Gruzijos parlamento pirmas plenarinis posėdis / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Protestas neapsiriboja vien pirmojo parlamento posėdžio boikotavimu – visos opozicinės partijos pareiškė, o kai kurios jau ir ėmėsi pirmųjų žingsnių tam, kad atsisakytų laimėtų parlamentarų mandatų. Jei opozicija laikysis savo pažado, Sakartvelą iki pat 2024-ųjų spalio valdys iš vienos partijos sudarytas parlamentas, jo sukurta vienpartinė vyriausybė, kurios valdžios vienintelis konstitucinis apribojimas bus tas, kad valdžia neturės pakankamai balsų pakeisti Konstitucijos.

Išvertus kartvelišką realybę į Lietuvos aktualijas, dabartinė padėtis Sakartvele mūsų sąlygomis atrodytų taip: visi Seimo nariai, nepriklausantys į vieną darinį susijungusioms TS-LKD, Laisvės partijai ar LRLS, pasitraukia iš Seimo ir nelieka galimybės juos kuo nors pakeisti. Ar tikrai galėtume tikėti, kad net Lietuvos sąlygomis ir esant gerokai aukštesniam gerovės lygiui nei Sakartvele, vyriausybė ir parlamentas efektyviai veiks ir nepiktnaudžiaus savo galiomis visus ketverius metus?

Jei įvykių Pietų Kaukaze nebūtų nustelbęs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų triukšmas, ir mes jau būtume išgirdę komentarų, varijuojančių nuo išgyvenimo, kad pastarieji rinkimai reiškia demokratinės, provakarietiško Sakartvelo pabaigą, šalies judėjimą į Azerbaidžano tipo klaninę-partinę diktatūrą ar armėniško tipo Rusijos protektoratą, iki raminimų, jog Sakartvelo geopolitinė orientacija, kaip, beje, ir kitų Pietų Kaukazo šalių, priklauso ne tiek nuo valdančios partijos, kiek kur kas stabilesnių ir gilesnių priežasčių.

Tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį. O tam, kad ją būtų lengviau įžvelgti, tikslinga atskirti keturis padėtį Sakartvele lemiančius veiksnius – įvykių eigą, šalies geopolitinę orientaciją, parlamentinį boikotą, kaip politinės kovos įrankį ir kartvelų politinę kultūrą, kaip atskirą reiškinį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai