Ukrainos žiniasklaida, cituodama tapatybės nenorėjusius atskleisti diplomatus, paskelbė, kad Vokietijos atstovai Europos Tarybos Generalinėje Asamblėjoje (ETPA) derasi su kitų šalių atstovais dėl sankcijų šioje organizacijoje Rusijai panaikinimo.
15min primena, kad ET Rusijai skirtos sankcijos nėra susijusios su ekonominės Europos Sąjungos sankcijomis Maskvai.
Panašu, kad jau šią savaitę ETPA gali dėl to susitarti: pirmadienį 112 atstovų pritarė, kad trečiadienį skubos tvarka būtų balsuojama dėl sankcijų taikymo procedūrų pakeitimo. „Prieš“ balsavo 43 susitikimo dalyviai, įskaitant Lietuvos delegacijos narius. 12 susilaikė.
Balsavime dalyvavęs Ukrainos atstovas Georgijus Lagvinskis pirmadienį feisbuke rašė, kad Vokietijos, Nyderlandų ir Šveicarijos atstovai „užsiima lobistinėmis pastangomis“, jog Rusijai būtų panaikintos sankcijos ETPA.
„Pagrindinis jų argumentas – kad be 32 mln. eurų, kurių Rusija nesumokėjo, Europos Taryba patirs „nepriimtinų sunkumų“. Šio dokumento priėmimas reikš Rusijos sankcijų ETPA atšaukimą“, – rašė G.Lagvinskis.
Kitaip tariant, šią savaitę ETPA gali nuspręsti grąžinti Rusijai balsavimo teisę ir kitus įgaliojimus. Anksčiau šią savaitę tai daryti paragino ETPA pirmininkas Thorbjornas Jaglandas.
Savo ruožtu Rusijos pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjai įspėja: jei Maskva pasitrauks iš ET, žmogaus teisių situacija Rusijoje gali dar labiau pablogėti.
Kodėl Rusija buvo suspenduota?
Europos Tarybai priklauso 47 Europos šalys. Ši tarptautinė organizacija prižiūri 1949-ųjų Europos Žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) veiklą.
Rusijos teisė balsuoti ETPA ir kiti įgaliojimai buvo suspenduoti dėl 2014-aisiais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje, kovojantiems su Kijevo pajėgomis. Konflikto metu jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas, dėl kurių Rusijos delegacijos nariai negali būti įtraukti į Asamblėjos vadovaujančias struktūras ir dalyvauti stebėjimo misijose.
Protestuodama prieš sankcijas, Rusija 2017-ųjų birželį nustojo mokėti privalomuosius mokėjimus ET – pareiškė, kad to nedarys tol, kol jai nebus sugrąžinta balsavimo teisė. Maskva kasmet sumokėdavo 33 mln. eurų, sudarančių apie 7 proc. ET biudžeto.
Jei Rusija iki šių metų birželio nesusimokės, ji, remiantis įstatymais, turėtų būti pašalinta iš ET.
Pastangos atšaukti sankcijas
Seimo ETPA delegacijos narys Egidijus Vareikis 15min teigė asmeniškai matąs pastangas, kad ETPA sankcijos Rusijai būtų panaikintos, tačiau dėl to esą stengiasi ne tik vokiečiai.
„Vokiečių (pastangos) geriau matosi, nes Vokietijos atstovai, net iš skirtingų politinių grupių, pasirašė bendrą komunikatą, kuriame raginama galiausiai išspręsti ETPA krizę susitariant, kad sankcijos turėtų būti panaikintos“, – tikino E.Vareikis.
Pasak atstovo, ETPA pripažįstama, kad Rusija pasielgė neteisėtai ir nebandoma pateisinti Krymo aneksijos, tačiau yra manančių, kad „be Rusijos neišgyvensime“.
E.Vareikis: „Aš asmeniškai manau, kad Europa daug metų išgyveno be Sovietų Sąjungos, todėl išgyvens ir be Rusijos.“
„Aš asmeniškai manau, kad Europa daug metų išgyveno be Sovietų Sąjungos, todėl išgyvens ir be Rusijos“, – sakė E.Vareikis, Rusijos atsisakymą mokėti mokesčius vadindamas „šantažu“.
Diskusijos verda ne tik ETPA. Pasak Ukrainos atstovų G.Lagvinskio ir Boryslavo Beriozos, prieš balsavimą vykusiame neformaliame Europos Liaudies partijos (EPP) susitikime Vokietijos delegacijos ETPA atstovai, įskaitant pirmininką Andreasą Nicką, užsipuolė ukrainiečius, o A.Nickas vartojo necenzūrinę leksiką.
Anot G.Lagvinskio, susitikime taip pat buvo pasitelktas finansinis argumentas, kad lėšų atėmimas iš 250 nuolatinių ET darbuotojų yra „rimtas smūgis“.
15min žiniomis, Vokietijos atstovai susitikime tikino, kad ET nėra tinkama vieta „spręsti problemas, kurios sukėlė Ukrainos konfliktas“, nes „ET prioritetas yra žmogaus teisės“. Vokietijos atstovai sakė, kad Ukrainos parlamentarai prieštarauja sankcijų Rusijai atšaukimui ne dėl to, jog gina savo šalį, o dėl vidaus politikos priežasčių.
Tarptautinės organizacijos įspėja apie nuolatinis žmogaus teisių pažeidimus aneksuotame Kryme.
Argumentai „už“
Kol Ukrainos atstovai kalba apie Rusijos lobistų sėkmę, svarių argumentų turi ir sankcijų Maskvai panaikinimo šalininkai.
ETPA pirmininkas Th.Jaglandas teigė, kad jei Rusija pasitrauks iš organizacijos, pralaimės 140 mln. šios šalies piliečių, nes jie nebegalės kreiptis į EŽTT siekdami apginti žmogaus teises, gauti kompensacijas ir priversti Rusijos vyriausybę pakeisti ginčytinus įstatymus bei procedūras.
Rusijos klausimai sudaro maždaug trečdalį ET darbo krūvio.
Pirmadienį Rusijos žmogaus teisių gynėjai viešu laišku paragino Maskvą ir ET surasti kompromisą, kad Rusija liktų šioje organizacijoje.
„Rusijos pašalinimas iš Europos Tarybos visiškai neprisidėtų prie konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo ir Krymo sugrąžinimo Ukrainos jurisdikcijai.
Atvirkščiai, tai turėtų negrįžtamų pasekmių, kurios nutrauktų sunkias Rusijos visuomenės pastangas padaryti šalį svarbia Europos dalimi, remiantis bendromis demokratijos normomis ir vertybėmis, įstatymo viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms“, – sakoma laiške, kurį pasirašė daugiau nei 70 advokatų, žurnalistų ir Rusijos pilietinės visuomenės veikėjų.
ES–Rusijos pilietinės visuomenės forumo poziciją dėl Rusijos narystės ET anglų kalba galite rasti čia.
Organizacijos „Freedom House“ projektų vadovas ir Vilniaus biuro direktorius Vytis Jurkonis atkreipė dėmesį, Rusija nėra vienintelė Europos Tarybos narė, kurioje vykdomi žmogaus teisių pažeidimai.
„Klausimas yra tas, kaip reaguojama į tuos žmogaus teisių pažeidimus: ar jie yra pripažįstami, mokamos baudos, keičiami įstatymai“, – 15min sakė jis.
V.Jurkonis tikino, kad Rusijos žmogaus teisių gynėjų rūpestis suprantamas, nes Rusijos pasitraukimo iš ET atveju „itin sumažėtų jų galimybės ginti Rusijos piliečių (ir ne tik jų) teises tarptautiniame lygmenyje“. Vis dėlto, analitikas pridūrė, kad „Rusijos (ne)pasitraukimas yra pačios Rusijos sprendimas“.
15min primena, kad Rusijos parlamentas yra priėmęs įstatymą, leidžiantį vietos teismams nepaisyti EŽTT nuosprendžių, tačiau kol kas tai nebuvo padaryta.
„Vakarų valstybėms atsitraukti nuo principingos pozicijos ir tarptautinės teisės standartų būtų žalinga praktika ir siųstų blogą signalą tiek Kremliui, tiek ir ET bendruomenei. Rusija nepadarė nė vieno žingsnio, net pastangų nebuvo kažką keisti. Tad priežasčių nuolaidžiauti nėra, o priešingu atveju susidarytų įspūdis, kad ET verčiasi per galvą, kad įtiktų Rusijai ir vos ne tiesia raudoną kilimą Kremliui“, – teigė V.Jurkonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pareigūnai yra ne kartą pareiškę, neva Rusijos nacionalinė teisė yra viršesnė už tarptautinę.
„Tad skeptikai sakytų, ar verta jaudintis dėl Rusijos dalyvavimo, jei ji selektyviai taiko tarptautinių institucijų sprendimus. Kremlius bendrai bando visaip kaip akcentuoti ir išryškinti Vakarų dvigubus standartus bei nenuoseklumą, o jų, reikia pripažinti, pasitaiko. Bet toks nuolaidžiavimas fundamentaliais tarptautinės teisės principais visiškai sužlugdytų ET reputaciją“, – teigė „Freedom House“ Vilniaus biuro direktorius.
Vis dėlto, pasak V.Jurkonio, „rodydami savo principingą poziciją, kuri yra visiškai pagrįsta, galime užkirsti kelią Rusijos žmonėms kreiptis į ET institucijas dėl Rusijos viduje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų“.
„Jei Rusija visgi nuspręstų pasitraukti iš ET, tai būtų dar vienas Rusijos saviizoliacijos sprendimas. O, jei Kremlius pasirinks tokią perspektyvą, tai nebus Briuselio ar Berlyno kaltė, o pačios Maskvos pasirinkimas“, – pridūrė jis.
