Rusija ruošiasi naujai karinei kampanijai Ukrainoje, grėsmingai pranešė vienas Lenkijos laikraštis. Ukraina pasiruošusi bet kurią minutę atremti naujas rusų atakas, pridūrė pareigūnai Kijeve.
Pačioje Maskvoje, žinoma, daugiausia skleidžiami kliedesiai, kad rusų karių ir pastarųjų remiamų separatistų pozicijas rengiasi pulti ukrainiečiai. Bet nuomonę apie situaciją Donbase ir Kryme išspausdino ir gerbiamas laikraštis „Novaja gazeta“, o ji – niūri.
Leidinys išvardina kelias priežastis, kodėl netrukus galima laukti tikro karo. Tarp jų – pasikėsinimas į vadinamosios Luhansko liaudies respublikos lyderį Igorį Plotnickį, ties kontaktine linija padažnėję apsišaudymai, „ura“ patriotų tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje išdrąsėjimas, diplomatinė krizė.
„Novaja gazeta“: „Karo nė viena pusė nelaimėtų. Bet aišku viena: konfliktas paliaubomis nesibaigtų. Jis taptų geopolitine katastrofa.“
„Tai gali virsti dideliu karu Europos viduryje, – konstatuoja „Novaja gazeta“. – Tokio karo nė viena pusė nelaimėtų. Bet aišku viena: konfliktas paliaubomis nesibaigtų. Jis taptų geopolitine katastrofa – pirmiausia Ukrainai, bet taip pat ir Rusijai.“
Kita vertus, JAV Johno Hopkinso universiteto tarptautinių santykių ekspertas Damiras Marušičius ragina neskubėti su grėsmingomis prognozėmis. Jo nuomone, Rusijos invazija į Ukrainą būtų neprotinga ir nelogiška.
Palankus stebėjimas iš šalies
Kovos Rytų Ukrainoje intensyvėjo visą vasarą, o tarptautinė bendruomenė patogiai tylėjo. Bet dabar, kai savaitgalį per automobilio sprogdinimą buvo sužeistas Luhansko separatistų lyderis I.Plotnickis ir pasipylė abipusiai kaltinimai, pasigirdo drąsesnių grasinimų.
Ukrainos pareigūnai nervingai paskelbė apie į Donbasą keliaujančius Rusijos tankus ir Krymo šiaurėje telkiamas rusų pajėgas. Prezidento Petro Porošenkos administracija tuomet, kad kariuomenėje skelbiama parengtis.
Tuo metu internautai, neabejodami, kad yra labai įžvalgūs, dalinosi vienodais pastebėjimais, kad rusai puls per olimpiadą – taip, kaip Gruzijoje 2008 metais per žaidynes Pekine, ir taip, kaip Kryme 2014-aisiais, kai dar vyko žaidynės Sočyje.
Tačiau D.Marušičius portale „The American Interest“ klausia, kodėl apie padėties eskalavimą kalbama būtent dabar? Analitiko manymu, atviras Rusijos pajėgų puolimas Ukrainoje būtų visai nelogiškas.
„Juk Rusijai gerai taip, kaip yra: konfliktas pakankamai tyliai rusena. Europiečių sutarimas dėl sankcijų aižėja, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, yra pasiruošusios susitarti su Kremliumi dėl Minsko susitarimų paketo išskaidymo.
Todėl Maskvai palanku tiesiog stebėti, kaip įvykiai krypsta jos naudai. Ryžtingas tankų žygis į mūšį su ukrainiečiais dėl svetimos šalies teritorijos kaipmat vėl suvienytų baigiančią išsiblaškyti Vakarų koaliciją“, – rašo D.Marušičius.
Į I.Plotnickį taikėsi pati Maskva?
Žinoma, apsiskaičiuoti lengva. Dabar daug kas pamiršo, kad įšaldytas, nors ir vis karščiau rusenantis konfliktas Donbase Kremliui iš pradžių nebuvo toks priimtinas kaip dabar.
Dabar daug kas pamiršo, kad įšaldytas, nors ir vis karščiau rusenantis konfliktas Donbase Kremliui iš pradžių nebuvo toks priimtinas kaip dabar.
Vladimiras Putinas ir pats daug kalbėjo apie visos vadinamosios Novorusijos – taip rusai nacionalistai vadina nuo Donbaso per Odesą iki Padniestrės besidriekiančią teritoriją – išlaisvinimą.
Propagandos varpai taip skambino kiek ilgiau nei metus, bet tuomet Kremlius, suvokęs, kad ukrainiečiai įnirtingai priešinasi, paskelbė, jog šis projektas laidojamas.
Rusija apsiskaičiavo. Ar gali apsiskaičiuoti ir dar kartą? Juk gali būti, kad vadinamieji silovikai, matydami, kaip lėtai V.Putino draugužis Arkadijus Rotenbergas stato tiltą per Kerčę, nusprendė, kad reikia dabar arba niekada pramušti sausumos tiltą į Krymą.
Juk jau netrukus į Baltuosius rūmus gali įsikraustyti Hillary Clinton, kurios užsienio politika turėtų būti kur kas agresyvesnė nei Baracko Obamos. Silovikai nesipyksta su paranoja ir santykius su Vakarais vertina kaip nulinės sumos žaidimą.
„Galbūt, bet greičiausiai ne. Vienas Federacijos Tarybos narys apkaltino Ukrainos specialiąsias pajėgas bandymu nužudyti I.Plotnickį, tačiau pačiame Kremliuje pabrėžtinai tylima.
Tiesą sakant, jei rusai nori išlaukti, kol ES panaikins sankcijas šaliai, labiau tikėtina, kad pati Maskva galėjo surengti pasikėsinimą į Luhansko separatistų lyderį. Tai nebūtų pirmas kartas“, – pastebi D.Marušičius.
Reaguoja į pratybas jūroje
Rusijos stebėtojai paprastai mano, kad separatistų Rytų Ukrainoje vadeivos žengia vienu žingsniu kartu su Maskva, tačiau tikrovė kur kas komplikuotesnė. Pasikėsinimas į I.Plotnickį galėjo būti įspėjimas Donbaso gangsteriams, kurie turbūt jaučia, kad Kremlius būtų ne prieš iškeisti juos į sankcijų panaikinimą.
O kaip tada dėl tų Rusijos tankų Donbase ir pajėgų Kryme? Viskas ne taip sudėtinga: net pačios Ukrainos gynybos analitikai pripažįsta, kad Maskva taip reaguoja į Juodojoje jūroje vykstančias bendras JAV ir ukrainiečių karines pratybas „Sea Breeze 2016“.
„Aišku, viskas įmanoma. Ukrainos pajėgos įsitempusios, o bet koks rimtesnis apsikeitimas ugnimi gali sukelti dar didesnį konfliktą. O tuo, kad rusai turi planus, kaip užimti kuo daugiau teritorijos didelio karo atveju, galima neabejoti.
Deja, tokia ir yra nestabilių pusiau įšaldytų konfliktų esmė: nors nė vienai pusei nėra naudinga atnaujinti mūšius, kova vis tiek gali atsinaujinti“, – teigia D.Marušičius.
