Aukšto rango Lenkijos politikai į prabangaus Varšuvos restorano „Sowa & Przyjaciele“ VIP salę patekdavo pro šonines duris.
Nematomi kitiems svečiams, ministrai ir įstatymų leidėjai atsipalaidavę aptarinėdavo įvairiausius reikalus, kuriuos užkąsdavo skaniu maistu, o užgerdavo – gardžiu vynu.
Tačiau privatumas tebuvo iliuzija, o atskiras valgomasis – spąstai.
Dar prieš praėjusius rinkimus paaiškėjo, kad padavėjai slapta įrašinėjo politikų pokalbius tiek „Sowa & Przyjaciele“, tiek kitame restorane „Amber Room“.
Kai dalies įrašų išklotines paviešino vienas žurnalas, kilo vadinamasis „Waitergate“ skandalas, kuris padėjo išstumti iš valdžios proeuropietišką PP.
Įtarimai, esą prie nelegalus pokalbių įrašinėjimo galėjo prisidėti Rusija ir nacionalistinė partija PiS, nenutilo net tada, kai buvo nuteistas schemą sugalvojęs multimilijonierius.
O dabar, artėjant rudeniniams parlamento rinkimams, tokioms kalboms naujo peno davė ir tas pats įkalintas turtuolis, ir naują knygą parašęs garsus žurnalistas. Anot jo, „Waitergate“ buvo Kremliaus kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus preliudija.
Nauja žurnalisto knyga
Grzegorzas Rzeczkowskis, garsėjantis žurnalistiniais tyrimais žurnale „Polityka“, savo knygoje rašo, kad politikų pokalbių restoranuose klausymosi procedūras inicijavo Rusijos žvalgybos tarnybos, sulaukusios tokių Kremliaus nurodymų.
G.Rzeczkowskis: „Rusija siekė atverti duris į valdžią antivakarietiškai, antiliberaliai, antidemokratinei opozicijai. Rusija savo tikslą įvykdė.“
Žurnalistas taip pat pateikia įrodymų, esą įstatymus pažeidė ir pačios Lenkijos žvalgybininkai – esą įtakingi pareigūnai nutekino įrašus žiniasklaidai ir taip padėjo PiS laimėti parlamento rinkimus.
Anot G.Rzeczkowskio, Rusija taip siekė susilpninti ne tik PP, bet ir visus Vakarus – esą JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris buvo teisus, kai Kremliaus kišimąsi į rinkimus Amerikoje pavadino „visa apimančiu ir sistematišku“.
„Rusija siekė atverti duris į valdžią antivakarietiškai, antiliberaliai, antidemokratinei opozicijai, – liepą parlamentinei komisijai pareiškė žurnalistas. – Rusija savo tikslą įvykdė.“
PiS tuo metu, 2013–2014 metais, dirbo opozicijoje, o dabar šeimininkauja valdžioje. Komisija buvo suformuota buvusių valdančiųjų, dabar, žinoma, opozicijoje dirbančių PP atstovų iniciatyva.
PP vadovybė spaudžia vyriausybę pradėti aiškintis, ar su „Waitergate“ nesusijusi Rusija. Vienas Lenkijos laikraštis vėliau pranešė, kad šalies kontržvalgybos tarnyba jau aiškinasi galimą užsienio šnipų vaidmenį skandale.
Maskva įtarimus neigia ir, kaip įprasta, skelbia savus kaltinimus Lenkijos „politiniam elitui“, neva jau daug metų skelbiančiam melus dėl „Rusijos machinacijų“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažėrusi tokių komentarų, atsisakė komentuoti „absurdiškus įtarimus“.
M.Falentos laiškai valdžiai
Nerimas dėl galimybės, kad Rusija bando destabilizuoti demokratiją Centrinėje ir Rytų Europoje, Lenkijoje ir kitose regiono valstybėse, sklando jau seniai.
Kai prieš penkerius metus įsiplieskė „Waitergate“ skandalas, tuometis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas iškart prabilo apie rusiškus pėdsakus. Jis tada pareiškė: „Nežinau, kokia abėcėle buvo parašytas šis scenarijus, bet tiksliai žinau, kam tai naudinga.“
Po kelių mėnesių D.Tuskas buvo paskirtas Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o neseniai pareiškė esantis dar tikresnis dėl „Rusijos pėdsakų visame šiame reikale“.
Intrigos šiuo metu dar daugiau, nes Ispanijoje buvo suimtas ir Lenkijai perduotas skandalo epicentre atsidūręs anglies pramonės magnatas.
Lenkijos prokurorai kaltina 43 metų Mareką Falentą pasirūpinus politikų pokalbių įrašinėjimu – esą jis taip siekė nubausti vyriausybę už bandymus užblokuoti rusiškos anglies importą. M.Falenta pabėgo iš šalies, nors jau buvo išgirdęs nuosprendį – pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Šalies žiniasklaidos paviešintuose laiškuose jau suimtas M.Falenta pagrasino atskleisti PiS narius, esą užverbavusius jį dalyvauti sąmoksle, jei jam nebus suteikta malonė.
Kreipdamasis į Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą, premjerą Mateuzą Morawieckį ir turbūt įtakingiausią šalies politiką, PiS lyderį Jaroslawą Kaczynskį, turtuolis pareiškė, kad tikisi daugiau pagalbos, nes padėjo partijai prieš penkerius metus.
Vyriausybė tokius laiškus pavadino „desperatiškais nepatikimo šaltinio veiksmais“. Su žurnalistais PiS atstovai „Waitergate“ tema nebendrauja.
R.Sikorskis: „Tapome laboratorija“
Dviejuose Varšuvos restoranuose nuo 2013 metų birželio iki 2014-ųjų birželio buvo įrašyti šimtai valandų dešimčių politikų pokalbių.
Viename restorane buvo įrašyti ir dabar jau buvusio užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žodžiais, esą Lenkijos partnerystė su JAV „nieko neverta“, nes Varšuva „čiulpia“ amerikiečiams.
Tuometė Lenkijos vyriausybė iš tiesų buvo paskelbusi karą rusiškai angliai ir aktyviai rėmė provakarietiškus aktyvistus kaimyninėje Ukrainoje, bet skandalas stipriai supurtė D.Tusko ministrų kabinetą ir net pakenkė Varšuvos santykiams su Vašingtonu.
Mat viename restorane buvo įrašyti ir dabar jau buvusio užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žodžiais, esą Lenkijos partnerystė su JAV „nieko neverta“, nes Varšuva „čiulpia“ amerikiečiams.
R.Sikorskis, kaip ir dar trys ministrai, atsistatydino iki 2015-ųjų parlamento rinkimų likus keturiems mėnesiams.
Dabar šis diplomatas, ką tik išrinktas į Europos Parlamentą, sako, kad anuomet, 2014-aisiais, Lenkijoje dar nebuvo amerikiečių karių, ir pripažįsta: „Aš abejojau aljanso efektyvumu.“
Tiesa, R.Sikorskis kaltina žurnalą „Wprost“ manipuliacijomis. Esą jis nevadino partnerystės „nesąmone“ – šiuo žodžiu jis teigia apibūdinęs ribotą JAV dalyvavimą vienose NATO karinėse pratybose.
„Mes tapome laboratorija tam, kas vėliau nutiko Jungtinėse Valstijose. Amerikiečiai buvo per daug arogantiški, kad pasimokytų iš to, kas įvyko. O mes matėme, kas vyksta. Tai buvo sėkmingai išbandyta Lenkijoje“, – tvirtina R.Sikorskis.
Lenkiją valdant PiS, iš Rusijos į šią šalį atvežama dvigubai daugiau nei anksčiau anglies. Be to, Varšuvoje valdantieji ėmėsi reformų, kurios, ekspertų manymu, kėsinasi į teisės viršenybės principus.
Įtartini ryšiai
Tačiau kuo savąją teoriją remia žurnalistas G.Rzeczkowskis? Centrinė jos dalis – buvęs restorano „Sowa & Przyjaciele“ vadybininkas Lukaszas N., kuris aptarnaudavo svečius VIP salėje.
Lukaszas N. anksčiau dirbo kitame Varšuvos restorane „Lemongrass“, kurį įkūrė Rusijos energetikos milžino „Lukoil“ filialo Lenkijoje direktorius. Kaip rašo žurnalistas, įkūrė investuodamas Rusijos mafijos pinigus.
Anot G.Rzeczkowskio, restoranas „Lemongrass“, įsikūręs prie pat JAV ambasados, buvo atidarytas kaip vieta šnipinėti amerikiečius.
Savo ruožtu restoraną „Sowa & Przyjaciele“ 2012 metais atidarė dar du verslininkai, siejami su Kremliumi, o įstaigos vadybininkas, jau minėtas Lukaszas N., Lenkijos politikams siuntinėjo žinutes su kvietimais paragauti modernių patiekalų.
G.Rzeczkowskis rašo, kad yra ir daugiu duomenų, įrodančių, jog M.Falenta buvo tik antraplanis aktorius organizuojant pokalbių įrašinėjimo kampaniją.
Tarkime, pernai Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad M.Falenta skolingas kelis milijonus JAV dolerių Rusijos anglies kompanijai KTK. Be to, „Waitergate“ skandalą nagrinėjęs policijos tyrėjas po to, kai oficialiai nebuvo rasta jokių Rusijos pėdsakų, gavo gerai apmokamą darbą KTK.
Dar vienas žurnalistas Tomaszas Piatekas sako, kad G.Rzeczkowskio surinkti duomenys yra tiesiog stulbinantys. Bet jis mano, kad baimė ir neigimas neleis į paviršių prasiveržti tiesai apie skandalą.
„Lenkai didžiuojasi sakydami, kad nusikratė Rusijos pančių. Sunku pripažinti, kad rusai vis dar čia ir kad jie vis dar mus kontroliuoja“, – tvirtina T.Piatekas.
-
Net ir eliminavusi nepalankų R.Sikorskį, Rusija neturėtų kuo džiaugtis
-
Ar Lenkijos gynybos ministerijoje šeimininkauja Rusijos karinė žvalgyba?
-
Ispanijoje suimtas slapto pasiklausymo skandalo centre atsidūręs lenkų milijonierius
-
Lenkijos parlamento pirmininkas atsiprašo už skrydžius vyriausybės lėktuvais
