„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar Rusijos ir Turkijos konfliktas pažadins aistras dėl Kalnų Karabacho?

Vis labiau kylanti įtampa Rusijos ir Turkijos dvišaliuose santykiuose nelieka be atgarsio. Turbūt akyliausiai Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano žodžius seka Jerevanas ir Baku, prieš kelis dešimtmečius kariavusios dėl Kalnų Karabacho regiono, rašo news.vice.com.
Kalnų Karabachas – nesantaika tarp Azerbaidžano ir Armėnijos gali bet kada vėl įžiebti karą.
Kalnų Karabachas – nesantaika tarp Azerbaidžano ir Armėnijos gali bet kada vėl įžiebti karą. / „Scanpix“ nuotr.

Etninių armėnų apgyvendintas, bet Azerbaidžanui priklausantis Kalnų Karabachas buvo šešerius metus trukusio karinio konflikto priežastis. Konfliktas 1994 metais buvo įšaldytas, tačiau jo žarijos vis dar pakurstomos neatsakingų politikų komentarų.

„Dabar tai tik kalbos, bet problema, kad nei Rusijai, nei Turkijai nėra reikalingas karas Kaukaze“, – aiškino Carnegie tarptautinės taikos instituto analitikas Paulas Stronskis.

„Situacija tarp Armėnijos ir Azerbaidžano jau kurį laiką vėl buvo sudėtinga. Reikalai greitai gali tapti sunkiai suvaldomi“, – pažymėjo jis.

Kremliaus sąjungininkė Armėnija šiuo metu valdo Kalnų Karabachą, tačiau tarptautinė bendruomenė jį pripažįsta Turkijos sąjungininko Azerbaidžano dalimi. Būtent Rusijos karinė bazė Armėnijoje buvo stabilumo garantas regione.

„15 metų besitęsiantis Rusijos karinis dalyvavimas Armėnijoje neleido Azerbaidžanui sukaupti pakankamai karinių rezervų ir atsiimti, jų manymu, jiems priklausančio regiono“, – teigiama Stratfor analizėje.

Turkija iki šiol laikėsi neutraliai šio konflikto fone, tačiau lapkričio 26 dieną, praėjus dviem dienoms nuo Rusijos naikintuvo Su-24 numušimo Sirijoje, Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu viešai pareiškė, kad Turkija remia „sąjungininkų Azerbaidžane norą atsiimti užgrobtas teritorijas“.

Tuo metu Rusijos parlamentas pasiūlė bausti tuos, kurie neigia armėnų genocido Turkijoje faktą 7500 dolerių bauda. Tai netiesioginis smūgis Ankarai, nepripažįstančiai I-ojo pasaulinio karo metu vykdyto armėnų tautos genocido fakto.

Armėnijos teigimu, Otomanų imperija sąmoningai pražudė beveik 1,5 milijono armėnų. Armėnų genocido ekspertas Clarko universitete, Masačiusetso valstijoje, Taneras Akcamas paaiškino, kad Turkijai norinčios įgelti valstybės dažnai primena šį faktą. 

Tiesa, jis nesureikšmina Rusijos parlamento sprendimo. „Jis neturės pasekmių. Žmonės Turkijoje supranta, kad tai politinis sprendimas ir jie pasijuoks iš jo“, – sakė T.Akcamas.

„Kalnų Karabacho reikalas žymiai rimtesnis“, – teigė ekspertas. „Nemanau, kad genocido pripažinimo klausimas gali tapti dvišalių santykių problema. Turkai nusijuoks ir paklaus: na ir kas? Bet štai dviejų remiamų valstybių konfliktas Kaukaze, kurį svetimomis rankomis kariautų Rusija ir Turkija, būtų kažkas rimto, kažkas baisaus“, – prognozavo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs