Buvęs BND vadovas Augustusas Henningas pripažino, kad Rusija bando daryti įtaką visuomenės nuomonei Europos Sąjungoje, tačiau teigė manantis, jog Kremliui tai nesiseka.
„Jie tai daro ne itin išmaniai. Jei pažvelgtume į Vokietijos žiniasklaidą, akivaizdu, kad jie nepasiekia populiariausios spaudos ir pagrindinių politinių partijų“, – teigė A.Henningas.
„Matome, kad Rusijos televizijos dažnai neatspindi tiesos, ir tai yra problema. Geriausias atsakas – mūsų žiniasklaidai pateikti objektyvią informaciją. Gyvename atvirose visuomenėse, kurios Vokietijoje ir Europoje yra geriausias ginklas prieš visas jų (Rusijos, – red) pastangas“, – pridūrė buvęs žvalgybininkas.
A.Henningas mano, kad europiečius paveikti bando ir JAV bei Kinija, tad Rusijos propagandininkai netgi „subalansuoja“ situaciją.
„Kinai stengiasi turėti daugiau įtakos, o viešąją nuomonę paveikia ir amerikiečiai. Todėl tam tikra prasme Rusijos propaganda turi balansuojančio efekto“, – per saugumo konferenciją Bratislavoje svarstė vokietis.
Tiesa, Čekijos žvalgybos tarnybos neseniai paskelbtoje ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad rusai šalyje ne tik vykdo propagandinę kampaniją, bet ir yra numezgę šalininkų tinklą, kuris kelia grėsmę valstybės stabilumui.
A.Henningas: „Rusijos problema yra ta, kad ji nesiūlo labai patrauklaus ekonominio ir visuomeninio modelio.“
Tačiau A.Henningas pareiškė: „Nemanau, kad Rusija kelia grėsmę Čekijos ar Lenkijos vidaus struktūroms. Nemanau, kad Rusija tokia stipri Vakaruose.“
Anot buvusio BND vadovo, Rusija gali negailėti didelių lėšų žiniasklaidai ar kitoms poveikį darančioms priemonėms, bet Kremliaus Achilo kulnas niekur nedings.
„Rusijos problema yra ta, kad ji nesiūlo labai patrauklaus ekonominio ir visuomeninio modelio. Jei Rusijos modelis tiktų ukrainiečiams, jie neturėtų tų problemų, kurias turi.
Kodėl ukrainiečiams ne pakeliui su Rusija, kodėl jie nori į Vakarus? Todėl, kad mūsų modelis patrauklesnis nei Rusijos modelis“, – teigė A.Henningas.
Vis dėlto jo nuomonė kertasi su Vakaruose augančiu susirūpinimu dėl Rusijos veiksmų. Jungtinės Karalystės vidaus žvalgybos tarnybos MI5 vadovas retame interviu dienraščiui „The Guardian“ pripažino, kad Rusija Europoje vis agresyvesnė.
ES lyderiai per praėjusio mėnesio viršūnių susitikimą Briuselyje irgi išreiškė susirūpinimą dėl Kremliaus kėslų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo teigė, kad šalių vadovai aptarė Rusijos vykdomas dezinformacijos kampanijas, kibernetines atakas, kišimąsi į rinkimų procesą.
