Ar šiltesni orai sustabdys koronaviruso protrūkį? Nebūtinai

Prie jau kelias savaites sklandžiusių svarstymų neseniai prisidėjo ir pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris pareiškė: „Daug žmonių mano, kad tai (virusas, – red.) išnyks su balandžio karščiu.“

Bet užtikrintai tvirtinti, kad būtent taip ir bus, dar anksti, skelbia „National Geographic“.

Gripas ir peršalimo ligos iš tiesų retesnės šiltuoju metų laiku, bet karštis tik sulėtina viruso plitimą – sezoninių ligų oras neišnaikina.

Protrūkis nuslops, bet užsikrėtimų bus

Koronavirusų šeimą sudaro dešimtys virusų, bet žmonės gali užsikrėsti tik septyniais iš jų. Keturi virusai sukelia lengvą peršalimą, o kiti yra naujesni, mirtingesni. Žmonėms juos perduoda gyvūnai, pavyzdžiui, kupranugariai ar šikšnosparniai.

Mokslininkai naująjį koronavirusą, regis, tuoj sukaustysiantį visą pasaulį, pavadino SARS-CoV-2, o jo sukeliamą ligą – COVID-19.

Žinoma, teorija, kad vasariški orai nuvys pandemijos galimybę, vilioja. Ir iš tiesų, virusai, kurie sukelia gripą ar lengvesnį peršalimą, šiltesniais mėnesiais paprastai „nusiramina“ – sezoniškumas jų atveju svarbus.

Daug virusų slepiasi kvėpavimo takuose ir plaučiuose. Daugėja įrodymų, kad įkvepiant šaltą orą organizmo gynybos sistemos silpsta, be to, žiemą rečiau šviečia saulė ir žmonėms ima trūksta vitamino D, labai svarbaus kovojant su infekcijomis.

123RF.com nuotr./Saulės šviesa

Vis dėlto toli gražu neaišku, ar naujasis koronavirusas elgsis taip pat. Mokslininkai, nagrinėjantys protrūkį, tvirtina, kad tiksliai prognozuoti, kaip SARS-CoV-2 reaguos į šiltesnį klimatą, dar neįmanoma.

„Manau, kad išryškės sezoniškumas, bet sunku pasakyti“, – pripažino Merilando universiteto Medicinos mokyklos, kur aktyviai analizuojamas naujasis virusas, ekspertas Stuartas Westonas.

O Duke'o universiteto Pasaulinės sveikatos instituto Infekcinių ligų skyriaus atstovas Gregory Gray pridūrė, kad šiltaisiais mėnesiais gali sumažėti užsikrėtimų skaičius, tačiau koronavirusas turėtų toliau plisti.

„Sunku tiksliai žinoti. Paprastai koronavirusai vasaros mėnesiais nuslūgsta, nes pastatų viduje labiau cirkuliuoja oras, žmonės mažiau buriasi vienoje vietoje, šviečia daugiau saulės, kuri gali žudyti virusus“, – teigė G.Gray.

Anot jo, šis konkretus koronavirusas vis dėlto yra „gana užkrečiamas ir efektyviai dauginasi“. Be to, virusu gali užsikrėsti faktiškai 100 proc. žmonių.

„Mano nuojauta tokia, kad galime pamatyti 10-20 proc. mažiau užsikrėtimo atvejų, tačiau abejoju, kad vasaros mėnesiais išvis nebebus infekcijų“, – svarstė G.Gray.

Apsauga nuo koronaviruso pasaulyje

+1

Iš vieno pusrutulio į kitą

Be to, svarstymai, tarkime, Jungtinėse Valstijose neturi daug prasmės kitose pasaulio vietose. Taip, Amerikoje orai gal ir atšils, bet kitur – nebūtinai.

„Virusas netrukus bus labai aktyvus ir Šiaurės, ir Pietų pusrutulyje, kur žiema ir vasara susikeičia vietomis. Tad vasaros pauzę Šiaurėje gali atsverti žiemos paūmėjimas Pietuose“, – tvirtino G.Gray.

Aišku, naujasis koronavirusas gali elgtis taip, kaip 2003 metais siautėjęs SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas) ar 2012-aisiais užfiksuotas MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas).

Tarkime, užsikrėtimų SŪRS šaltuoju metų laiku buvo net 18 kartų daugiau nei vasarą. MERS irgi buvo atkaklesnis tais mėnesiais, kai buvo šalta ir sausa.

Drėgname ore virusai, kurie plinta oru, susiduria su daugiau kliūčių – jose užstringa kosėjančių ar čiaudėjančių žmonių į orą išmetami kvėpavimo takų lašeliai.

Flickr.com/Kosulys

Kita vertus, Marcas Lipsitchas, epidemiologijos profesorius Harvardo universitete, ir toliau pabrėžia, kad SŪRS ar MERS pavyzdžiai nėra tinkami, nes apie naująjį koronavirusą dar nėra užtektinai žinoma.

„Mitas, kad vien šiltesnis oras sustabdė SŪRS plitimą 2003 metais. Virusą nužudė ypač intensyvios vyriausybių intervencijos pagrindiniuose Kinijos miestuose, Honkonge, Vietname, Kanadoje ir kitur.

Mitas ir tai, kad naujasis koronavirusas elgsis taip, kaip peršalimo ligos atėjus vasarai. Tokie lyginimai visada spekuliatyvūs, juolab kad virusai, kurie yra nauji, elgiasi kitaip nei virusai, kurie tarp žmonių gyvena jau ilgai“, – tvirtino M.Lipsitchas.