Tokią mintį savo komentare naujienų agentūros „Reuters“ tinklalapyje vysto Rusijos ekonomikos ekspertas Stevenas Halliwellas.
Esą dėl atakos, per kurią buvo panaudota prie cheminių ginklų priskiriama nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“, kentės ne maža tokių buvusių agentų kaip S.Skripalis grupė, o tūkstančiai turtingų rusų Jungtinėje Karalystėje.
Jie gyvena elegantiškuose Londono rajonuose, siunčia savo vaikus į geriausias mokyklas, kolekcionuoja meno kūrinius ir stilingai keliauja po pasaulį.
Visus šiuos Rusijos piliečius Jungtinės Karalystės vyriausybė dabar spaudžia paaiškinti: iš kur susikrovėte turtus?
„Išvyko“ milžiniška suma
Jungtinė Karalystė ištisus dešimtmečius nepersistengdavo stebėdama, kaip į Londono bankus plūsta milijardai dolerių iš neaiškių kompanijų, įsikūrusių mokestiniuose rojuose.
Skaičiuojama, kad iš Rusijos nuo Sovietų Sąjungos griūties ištekėjo daugiau nei trilijonas JAV dolerių. Daugiausia – jau po to, kai V.Putinas 2000 metais tapo prezidentu.
Bet vyriausybė neseniai priėmė įstatymus, pagal kuriuos reikalauja, kad asmenys paaiškintų, kaip šalyje įsigijo daugiau nei 50 tūkst. svarų sterlingų vertinamą turtą.
Jei paaiškinimas netinka, vadinamieji Nepaaiškinto turto orderiai (unexplained wealth orders) leidžia įšaldyti tokių žmonių turtą. Akivaizdu, kad Londonas taikosi į mįslingus turtingų rusų sandorius.
Ir nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori to pripažinti, Vakarų sankcijos ir apskritai prasta šalies ekonomikos būklė kuria didžiulį spaudimą Kremliui.
Vyriausybė buvo ką tik priversta patikslinti ekonomikos augimo prognozes – jos jau kuklesnės. Išlaidos gynybai tik auga, o socialinės rūpybos kaštai ir toliau dideli.
Tuo pat metu skaičiuojama, kad iš Rusijos nuo Sovietų Sąjungos griūties ištekėjo daugiau nei trilijonas JAV dolerių. Daugiausia – jau po to, kai V.Putinas 2000 metais tapo prezidentu.
Tad neatmetama, kad V.Putinas net norėjo įsiutinti Londoną ir priversti Jungtinę Karalystę imtis veiksmų prieš rusus oligarchus. Jis galbūt tikisi, kad dėl britų veiksmų šie bėgliai grįš į Rusiją ar bent grąžins dalį išsivežtų milijardų.
Ar paklausys prezidento?
Kapitalas iš Rusijos per V.Putino valdymo laikotarpį bėga dėl dviejų priežasčių. Pirma, korumpuoti verslininkai trokšta vakarietiško komforto ir statuso.
Antra, Vakarų šalys tiesiog saugesnės – jose teismai iš tiesų nepriklausomi, o teisinė sistema apskritai stipresnė. Patikimesni nei Rusijos ir Vakarų šalių bankai – jei V.Putinas būtų bandęs stabdyti tokį turtų nuotėkį, turtuoliai būtų nuo jo nusisukę.
O kadangi tiek daug pinigų iškeliavę iš Rusijos, pačioje šalyje liko labai nedaug investuotino kapitalo. Ekonomika 2018-aisiais turėtų augti tik 1,8 proc. o kitais metais – 1,3 proc. Palyginimui JAV ekonomika šiemet ūgtels 4 proc., o 2019-aisiais – 3 proc.
Rusijos centrinis bankas, baimindamasis galimo JAV Kongreso sprendimo įšaldyti sandorius rusiškais doleriais, jau nustojo pildyti Užsienio valiutos rezervo fondą – Maskva sparčiai kaupia aukso atsargas.
V.Putinui tikrai labai reikia, kad bent dalis užjūrio pinigų grįžtų namo. Kovą kreipdamasis į šalį, prezidentas paragino pasiekti, kad naujų investicijų lygis pasiektų 340 mlrd. dolerių.
Jo pageidavimu privačios kompanijos turėtų atseikėti 130 mlrd. dolerių iš šios sumos. Rusijos bendrasis vidaus produktas nesiekia 2 trilijonų dolerių, tad V.Putino troškimas išties ambicingas.
Tačiau jei istoriją laikoma mokytoja, apsipinigavusi Rusijos verslo klasė V.Putino neklausys. Prieš kelerius metus vyriausybė jau bandė prisikviesti į Vakarus pinigus išsigabenusius rusus, bet skambus deofšorizacijos projektas sulaukė tik ribotos sėkmės.
O ir šių metų rugpjūtį, kai JAV paskelbė apie naują sankcijų puokštę, V.Putinas Rusijos verslui pasiūlė naują susitarimą – ofšorinį statusą įvairiuose vietiniuose enklavuose. Susidomėjimo daug nebuvo.
Per protestus „Novičiok“ nepadės
Tiesą sakant, iš Rusijos gali išplaukti dar daugiau pinigų – juk rublis dar labiau nusilpo. Skaičiuojama, kad šalį vien šiais metais turėtų palikti net 41 mlrd. dolerių.
O šviežias kapitalas V.Putinui reikalingas: kaip kitaip užmaskuoti įsisenėjusias ekonomines problemas? Kremlius vis dar bando prastumti pensijų reformą, bet ji jau stringa, o prezidento populiarumas staigiai nusmuko.
Be to, kažin ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas ryšis griebtis kokių nors veiksmų, kad sankcijų pančiai nebūtų tokie skausmingi.
Šviežias kapitalas V.Putinui reikalingas: kaip kitaip užmaskuoti įsisenėjusias ekonomines problemas?
„Putinas neturėtų tikėtis, kad rusiškų pinigų banga savanoriškai atsiris iki Maskvos. Pasiturintys rusai tikrai nėra kuklūs – jie savuosius turtus be skrupulų krovėsi pavojingoje, korumpuotoje aplinkoje“, – rašo S.Halliwellas.
Anot analitiko, ekonominė krizė Maskvoje tik gilėja, o tai tik patvirtina ženklai, kad V.Putinas didina spaudimą savo sąjungininkams verslo pasaulyje – taip prezidentas laužo ankstesnį savo pažadą neliesti verslininkų, neliečiančių politikos.
„Putino režimas negriūva, bet jei infliacija kils, o pensijoms ims stigti lėšų, protestų tikimybė išaugs. O kai gatvėse pasimatys ryžtinga opozicija, nervų agentai nepadės“, – įspėja S.Halliwellas.
