Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Ar Taivano kariuomenė turėtų šansų prieš kinus? Abejojama ir pačiame Taipėjuje

Nerimas, kad Kinija gali pabandyti užimti Taivaną, jau keleri metai kelia didelį galvos skausmą Taipėjaus sąjungininkams Vašingtone. „The Wall Street Journal“ dabar rašo, kad taivaniečių pajėgos kinams greičiausiai nesugebėtų pasipriešinti, o ir patys kariai neslepia, kad jų karinis parengimas labai prastas – vietoj ruošimosi kautis reikia grėbti lapus ir ravėti žoles.
Taivano kariai
Taivano kariai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Su šio įtakingo JAV dienraščio žurnalistais bendravę kariai, strategai ir politikai tiek Taivane, tiek Amerikoje tvirtino, kad šios salos pajėgas kamuoja daug vidinių problemų.

Esą daug metų taivaniečiai gyveno ramiai, nes ekonomika nuosekliai augo, o Pekino retorika dar nebuvo paaštrėjusi. Kad apsileista, Taipėjus suvokė dabar – kaip ir tai, kad jau būtų nelengva atgrasyti Kiniją.

Kinijos Komunistų partija laiko Taivaną didžiosios šalies dalimi, nors salos niekada nevaldė. Ženklų, kad konfliktas jau čia pat, nėra, bet Pekinas leidžiai aiškiai suprasti, kad yra nusiteikęs kontroliuoti Taivaną.

Viena didžiausių problemų – prastas karių paruošimas ir nusmukusios jų kovinės nuotaikos. Kasmet į Taivano kariuomenę pakviečiama apie 80 tūkst. šauktinių, dar yra 2,2 mln. rezervistų.

Antai 26-erių Xiao Cheng-zhi atskleidė, kad pernai per keturis mėnesius trukusius bazinius kario kursus daugiausia grėbė lapus, rovė žolę ir rideno senas padangas. Esą nors kažkiek mokytasi šaudyti į taikinius, iš esmės jis neveikė nieko.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Taivano kariai
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Taivano kariai

Jaunas vyras kitus šauktinius vadino „braškiniais kariais“ – Taivane taip vadinami tėvų pernelyg lepinami vaikai. Xiao Cheng-zhi pripažino nemanantis, kad taivaniečiai atsilaikytų prieš Kinijos invazines pajėgas.

Pripažįsta trūkumus ir žada lopyti skyles

Tiek reguliariosios Taivano armijos kariai, tiek rezervistai „The Wall Street Journal“ atvirai reiškė nerimą dėl karinių kursų kokybės.

Vienas teigė per pratybas tiesiog neturėjęs ką veikti ir žiūrėjęs amerikietiškus karo filmus. Kitas daug skaitė ir piešė. Tai gal ir nenuostabu – ir apklausos rodo, kad daugelis taivaniečių tikisi, jog iniciatyvą kilus rimtam pavojui pasičiups JAV.

Dar du jaunuoliai pasakojo specialiai daug valgę – kad priaugtų svorio ir nebūtų kviečiami į karinę tarnybą. Vienas jų teigė mėnesį kas keturias valandas kimšęs po didžiulį patiekalą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karinės pratybos Taivane
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karinės pratybos Taivane

Buvęs JAV jūrų pėstininkų pulkininkas Grantas Newshamas, 2019 metais Taivane analizavęs salos gynybinius pajėgumus, vis dėlto pabrėžė, kad elitinės taivaniečių pajėgos yra nuostabios – kaip ir pilotai bei puskarininkiai.

Tačiau G.Newshamas pripažino, kad Taivano kariuomenei trūksta finansavimo, o rezervas tiesiog pakrikęs. Be to, esą reikėtų daugiau karinių pratybų kartu su JAV ir jų sąjungininkių pajėgomis.

Jaunuoliai pasakojo specialiai daug valgę – kad priaugtų svorio ir nebūtų kviečiami į karinę tarnybą. Vienas jų teigė mėnesį kas keturias valandas kimšęs po didžiulį patiekalą.

Salos vyriausybė, beje, pripažįsta, kad kariuomenei daug trūksta – esą daug dirbama siekiant ištaisyti klaidas. Viena agentūra liepą pranešė, kad kai kurie rezervistai jaučiasi kaip tiesiog „praeiviai“ ir į mokymus rimtai nežiūri – esą reikėtų tokių naujovių kaip virtualios realybės technologijos.

Jauni taivaniečiai šauktiniai, kaip nustatė Taivano gynybos ministerijos tyrimas, taip pat nusivylę pertekline biurokratija. Tai esą slopina jų nora prisijungti prie salos pajėgų.

Kaip minėta, žadama imtis reformų. Gynybos ministerijos atstovas šį antradienį patikino: „Kariuomenės auginimas ir ruošimas yra ilgalaikės užduotys bei misijos. Prašome bendrapiliečių paramos.“

Rugsėjį ministerija jau griebėsi šiokių tokių pokyčių. Visi nauji šauktiniai bus siunčiami į kovinius dalinius, kad savo kailiu patirtų, ką reikštų tikras karas.

Kinija daug investuoja ir ruošiasi

Susirūpinimo dėl Taivano pasirengimo gintis daugėja Kinijai vis demonstratyviau mankštinant raumenis. Prie salos Pekinas rengia vis daugiau karinių skrydžių, be to, per pastaruosius metus sutriuškino demokratiją Honkonge.

Spalio 9-ąją Kinijos lyderis Xi Jinpingas viešai pareiškė, kad „taikus susivienijimas“ su Taivanu „gali būti realizuotas, ir tai bus padaryta“. Kiti Kinijos lyderiai neatmeta galimybės panaudoti jėgą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas

O į savo ginkluotąsias pajėgas Kinija investuoja daug ir sparčiai. Šalies gynybos biudžetas 13 kartų didesnis nei Taivano, o Pentagonas skaičiuoja, kad Kinija dabar turi daugiau nei 1 mln. Sausumos karių.

Tendencijos Taivane priešingos. Jei ši sala 2011 metais turėjo 275 tūkst. karių aktyvioje tarnyboje, tai dabar jų belikę 187 tūkst.

Kinija šiais metais nuleido į vandenį pirmą karo laivą, iš kurio įmanoma į krantą išplukdyti šarvuočius su kariais, amfibijas; kiltų ir sraigtasparniai. Puolimai iš paplūdimio jau surepetuoti pratybose, o raketos parengtos smogti į taikinius Taivane – visa tai skelbia pats Pentagonas.

Į savo ginkluotąsias pajėgas Kinija investuoja daug ir sparčiai. Šalies gynybos biudžetas 13 kartų didesnis nei Taivano.

Aišku, pranašumų turi ir Taivanas – dėl atšiaurios pakrantės kinams čia būtų sunku dislokuoti atplukdytas pajėgas. O ir abejonių dėl Kinijos karių sugebėjimų netrūksta – paskutinį kartą kinai kovėsi 1979 metais su Vietnamu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos pajėgos per pratybas, kuriose simuliuojama invazija į Taivaną
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos pajėgos per pratybas, kuriose simuliuojama invazija į Taivaną

Bet kasmet Taivano gynybos ministerijos skelbiamame Kinijos kariuomenės galios vertinime įspėjama, kad Pekinas daug statytų ant kibernetinių atakų, kuriomis paralyžiuotų taivaniečių strategams rankas.

Tokiu atveju amerikiečiai į pagalbą atskubėtų ne iš karto, o tai reiškia, kad pirmosiomis konflikto dienomis ar valandomis labai daug kas priklausytų nuo eilinių Taivano karių.

Taivano gynybos ministras Chiu Kuo-Chengas neseniai pareiškė, kad Kinijos pajėgos jau 2025 metais galės surengti galingą Taivano puolimą ir patirti tik minimalių nuostolių.

Galvos skausmas amerikiečiams

JAV, beje, nėra įsipareigojusios ginti Taivaną, nors daugelis gynybos analitikų mano, kad būtų padedama.

Praėjusį ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas per vieną renginį net du kartus pasakė, kad Amerika gintų Taivaną.

Tačiau Baltieji rūmai vėliau pranešė, kad JAV pozicija nesikeičia – amerikiečiai ir toliau laikosi „strateginio dviprasmiškumo“ politikos. Tai reiškia, kad JAV siekia neleisti kilti konfliktui, bet tuo pačiu aiškiai neįsipareigoja atskleisti, ką darytų, jei neramumai vis dėlto įsipliekstų.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Kai kurie JAV užsienio politikos ekspertai norėtų, kad Amerika aiškiai pasakytų, jog nestovės sudėjusi rankų, jei Kinija užpuls Taivaną. Bet kiti baiminasi, esą net subtilūs Vašingtono signalai išprovokuos Pekiną veikti ir įvels JAV į dar vieną užjūrio konfliktą.

Kol kas JAV Taivaną daugiausia remia parduodamos salai ginklų ir kitokios karinės įrangos. Be to, jau mažiausiai metus JAV specialiosios pajėgos ir jūrų pėstininkai padeda treniruoti taivaniečių pajėgas.

Yra strategų, manančių, kad Taivanui reikia imti pavyzdį iš Izraelio. Šioje šalyje gyventojų perpus mažiau nei Taivane, bet Izraelis gynybai kasmet skiria beveik 22 mlrd. JAV dolerių, o Taivanas – tik 13 mlrd.

Karo prievolę Izraelyje atlieka ir vyrai (pustrečių metų), ir moterys (beveik dvejus metus). Tokia tarnybos trukmė anksčiau buvo nustatyta ir Taivane, bet dabar likę vos keturi mėnesiai – tada šauktiniai tampa rezervistais.

Izraelyje gyventojų perpus mažiau nei Taivane, bet Izraelis gynybai kasmet skiria beveik 22 mlrd. JAV dolerių, o Taivanas – tik 13 mlrd.

Ekspertų teigimu, Taivanas turi skirti daugiau dėmesio tokių ginklų kaip jūrų minos ir pakrantės sparnuotosios raketos įsigijimui – taip padidėtų šansai apsiginti nuo amfibinės invazijos ir laimėtų salai kelias svarbias dienas konflikto atveju.

Taivanas, tiesa, didina išlaidas gynybai, nors tokie veiksmai nėra labai populiarūs tarp gyventojų. Rugsėjį vyriausybė pasiūlė išskirti specialų 8,7 mlrd. JAV dolerių biudžetą raketoms, karo laivams ir kitoms ginklų sistemoms.

Chiang Kai-sheko palikimas

Ronanas Fu, Taivano finansuojamo „Sinica“ akademijos politikos mokslų instituto tyrėjas, abejoja, ar salos jaunimas apskritai turi tvirtą pareigos jausmą. Jis pripažįsta: „Suaugę Taivano vyrai tiesiog nenori kovoti.“

2019 metais viena apklausa parodė, kad maždaug pusė taivainiečių kautųsi už salą. Bet tyrimai taip pat liudija, kad daugelis salos gyventojų nemano, jog kada nors apskritai reikės kautis.

Daug jaunų taivaniečių kariuomenę laiko autoritarinės Taivano praeities palikimu. Salos pajėgų pirmtakės – buvusio Kinijos lyderio Chiango Kai-sheko, kuris pralaimėjo pilietinį karą komunistui Mao Zedongui, pajėgos.

„Scanpix“ nuotr./Chiang Kai-shekas, Franklinas D.Rooseveltas ir Winstonas Churchillis
„Scanpix“ nuotr./Chiang Kai-shekas, Franklinas D.Rooseveltas ir Winstonas Churchillis

Penktojo dešimtmečio pabaigoje šie kariai pabėgo į Taivaną, kur Chiango Kai-sheko partija įvedė karo padėtį.

Taivanui tapus demokratišku, kariuomenė ėmė vilioti savanorius, kurie turėjo pakeisti šauktinius. Bet atlyginimams augant visuose sektoriuose, karo tarnyba kaip tik ėmė nebeatrodyti patraukli. Dabar karinė tarnyba šauktiniams užtrunka vos keturis mėnesius.

„Nėra tokios profesijos, kurią galėtum įvaldyti per keturis mėnesius“, – piktinosi vienas Taivano armijos aviacijos ir specialiųjų pajėgų vadų Wang Yi.

Bet 31-erių filmų prodiuseeris Harry Goo, nors ir pabrėžė, kad kovotų ir neleistų Taivanui virsti dar vienu Honkongu, dar 2012 metais užsiaugino papildomo svorio ir išvengė šaukimo į kariuomenę. Jo paties tėvas jam pareiškė geriau susirasti darbą, o ne švaistyti laiką armijoje.

Karo prievolės vengiama ir dėl susiformavusios nuomonės, kad Kinija nesiverš į Taivaną, nes invazija labai pakenktų šalies tarptautinei reputacijai – be to, manoma, jog įsikištų tokios šalys kaip JAV.

„Jei Kinija išdrįs kelti problemų, argi visas likęs pasaulis nepaskelbtų jai sankcijų?“ – klausė 25-erių draudimo brokeris Ianas Su.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos