Ar tiesa, kad buvęs Italijos sveikatos ministras kaltinamas su COVID-19 vakcinomis susijusiomis žmogžudystėmis?

Socialiniuose tinkluose platinama melagiena, neva buvęs Italijos sveikatos ministras Robertas Speranza kaltinamas nužudymais, kuriuos esą sukėlė vakcinos nuo COVID-19. Tvirtinama, neva politikas žinojo apie vakcinų nepageidaujamą poveikį ir nurodė jį nuslėpti.
Roberto Speranza
Roberto Speranza / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Buvusio Italijos sveikatos apsaugos ministro Roberto Speranza atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl žmogžudystės po to, kai iš elektroninių laiškų paaiškėjo, kad jis žinojo, jog COVID vakcina žudo žmones.

Be to, jis liepė vietos sveikatos priežiūros institucijoms slėpti mirties atvejus ir sunkius sužalojimus, kad vakcinacijos programa būtų tęsiama“, – tvirtinama socialiniame tinkle „Facebook“ platinamoje žinutėje.

Tačiau tai nėra tiesa.

Teiginiai, kad prokurorai R.Speranzai pateikė kaltinimus dėl nužudymų, susijusių su COVID-19 vakcinomis, interneto erdvėje platinami jau kurį laiką, jais nuolat dalijasi skiepų priešininkai ir įvairūs melagienas platinantys interneto puslapiai.

Ši melagiena įvairiose šalyse ėmė aktyviai plisti po praėjusių metų gruodį socialiniame tinkle X (buv. „Twitter“) vartotojo Alex Jones paskelbto vaizdo įrašo, kurį peržiūrėjo per 1,5mln. vartotojų.

Jame demonstruojamos ištraukos iš prieš skiepus kovojančios aktyvistės Celios Faber publikacijos platformoje „Substack“.

Faktų tikrintojams iš „Lead stories“ pavyko išsiaiškinti, kad teiginiai apie neva buvusiam ministrui pateiktus kaltinimus pirmą kartą pasirodė keliuose Italijos alternatyvių naujienų šaltiniuose.

Vienas iš jų buvo televizijos laida „Fuori dal coro“, rodoma per „Pete 4“, vieną iš „Mediaset“ televizijos kanalų. Kitas šaltinis buvo konservatyvus Italijos laikraštis „La Verità“.

Abi žiniasklaidos priemonės savo išvadas daugiausia darė remdamosi dokumento, tariamai įrodančio, kad R.Speranza buvo įtrauktas į Romos prokuratūros įtariamųjų registrą, atvaizdu. Tačiau nebuvo aišku, ar dokumentas yra autentiškas.

Laid` „Fuori dal coro“ veda Mario Giordiano, kurio požiūris į COVID-19 vakcinas yra atvirai priešiškas.

Be to, jis jau ir anksčiau yra gavęs drausminių nuobaudų dėl rasizmo ir rasinės neapykantos kurstymo.

Erikas Ovčarenko nuotr. Vakcina (asociatyvinė nuotr.)
Erikas Ovčarenko nuotr. Vakcina (asociatyvinė nuotr.)

Skundas dar nereiškia pradėto tyrimo

Pranešimuose ir straipsniuose teigiama, kad Italijos prieš COVID-19 vakcinas kovojančių aktyvistų grupė „Comitato Ascoltami“ (liet. „Klausyk manęs“) pateikė teisinius skundus prieš R.Speranza ir Italijos vaistų agentūros (AIFA) vadovą Nicolą Magrinį.

Tačiau net oficialios Italijos žiniasklaidos patikslino, kad šis žingsnis – įtraukti bet kurį asmenį į įtariamųjų registrą – automatiškai nereiškia, kad nuspręsta pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba kad tariamas tyrimas jau oficialiai pradėtas.

Maža to, 2023 m. lapkričio 23 d. Italijos laikraštis „La Repubblica“ pranešė, kad prokuratūra pareikalavo nutraukti tyrimą.

Italijos visuomeninis transliuotojas RAI taip pat pranešė, kad byla perduota ministrų tarybai (it. Consiglio dei Ministri) su prašymu nutraukti tyrimą, tačiau pridūrė, kad „procedūriniu požiūriu taryba vis tiek turi priimti oficialų sprendimą, paprastai tai įvykdoma per 90 dienų“.

Apie tai, kad Romos prokuratūra tyrimą nutraukė, o dokumentai bus perduoti ministrų tarybai, viešai paskelbė ir R.Speranzos advokatas Danilo Leva.

Apklausė dėl pandemijos valdymo

Buvęs Italijos sveikatos ministras išties buvo apklaustas, tačiau dėl ne dėl tariamos vakcinų žalos, o dėl vyriausybės veiksmų pandemijos pradžioje, kai šiauriniame Bergamo regione kilo viena intensyviausių ankstyvosios infekcijos bangų.

Tyrimas buvo nutrauktas 2023 m. birželį.

Apie tai R.Speranza paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Brešos teismas ką tik atmetė man ir Giuseppei Conte iškeltą bylą dėl pandemijos valdymo.

Man labai palengvėjo dėl šio sprendimo.

Italija, nors ir susidūrusi su tūkstančiais sunkumų ir pirmoji nukentėjusi Vakaruose, per COVID-19 nepaprastąją padėtį parodė, kad yra didi šalis.

Asmeniškai aš tomis baisiomis dienomis tikrai padariau viską, ką galėjau, kad apsaugočiau italų sveikatą“, – pareiškė R.Speranza.

„Scanpix“/AP nuotr./Koronavirusas Italijoje ypač skaudžiai smogia šalies senoliams
„Scanpix“/AP nuotr./Koronavirusas Italijoje ypač skaudžiai smogia šalies senoliams

Didelis smūgis šaliai

Italija buvo pirmoji Europos valstybė, kurioje pasireiškė ir ėmė aktyviai plisti COVID-19.

Virusas šalyje sukėlė milžinišką sveikatos apsaugos krizę, buvo teigiama, kad tai – didžiausia tragedija Italijos istorijoje po Antrojo pasaulinio karo.

2020 m. sausio 30 d. paskelbtos priemonės, kurių buvo imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, – uždaryti tiesioginiai skrydžiai iš Kinijos, o jau kitą dieną Italijos ministrų kabinetas paskelbė 6 mėnesių nepaprastąją padėtį.

Lombardijos regione esantis Bergamo miestas atsidūrė vieno negailestingiausių COVID-19 protrūkių Europoje epicentre.

Priemonės Lombardijoje pradėtos taikyti vasario 6 d., po pirmojo užfiksuoto atvejo regione.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas Italijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas Italijoje

Kovo 4 d. nacionaliniu lygmeniu paskelbta apie mokyklų uždarymą, pradėtos taikyti įvairios judėjimo ribojimo priemonės.

Kovo 8 d., užregistravus apie 7 tūkst. teigiamų atvejų ir apie 370 mirties atvejų, paskelbta apie judėjimo iš Šiaurės Italijos užkrėstų teritorijų į likusią šalies dalį ribojimą.

Po šio pranešimo iš užkrėstų teritorijų į likusią Italijos dalį iš karto pradėjo keltis žmonės, todėl po dienos buvo įvestas naujas apribojimas, draudžiantis judėjimą tarp provincijų visoje Italijoje.

Kovo 22 d., kai mirčių skaičius išaugo iki maždaug 800 per dieną, buvo uždarytos visos pramonės šakos, nesusijusios su maisto ir vaistų prekyba.

Nuo pandemijos pradžios Italijoje iš viso užfiksuota 25,603,510 COVID-19 atvejų ir 188,322 mirtys.

ANSA/AFP/Scanpix/Kremavimui parengti karstai Bergamo, Lombardija, koplyčioje
ANSA/AFP/Scanpix/Kremavimui parengti karstai Bergamo, Lombardija, koplyčioje

Suskaičiavo apsaugotas gyvybes

Šių metų pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė tyrimą, kuriuo buvo nustatyta, kad skiepai nuo COVID-19 Europoje išgelbėjo mažiausiai 1,4 mln. gyvybių.

PSO Europos regione, apimančiame 53 valstybes, įskaitant Centrinės Azijos šalis, užregistruota daugiau kaip 277,7 mln. COVID-19 atvejų ir daugiau kaip 2,2 mln. mirties nuo šios ligos atvejų, rodo organizacijos 2023 metų gruodžio 19-osios – naujausi – duomenys.

„Šiandien mūsų regione yra 1,4 mln. žmonių, daugiausia pagyvenusių, kurie džiaugiasi gyvenimu su savo artimaisiais, nes priėmė gyvybiškai svarbų sprendimą pasiskiepyti nuo COVID-19“, – reporteriams sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.

„Vien pirmosios stiprinamosios dozės išgelbėjo maždaug 700 tūkst. gyvybių“, – pabrėžė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hansas Kluge
AFP/„Scanpix“ nuotr./Hansas Kluge

15min verdiktas: melas. teiginiai, kad Italijos prokurorai buvusiam šalies sveikatos ministrui R.Speranzai pateikė kaltinimus dėl žmogžudysčių, susijusių su COVID-19 vakcina, neatitinka tiesos.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų