Andrejus Čikatila laikomas garsiausiu visų laikų Rusijos serijiniu žudiku. Jis 1978–1990 metais nužudė kelias dešimtis žmonių.
Vyras prisipažino nužudęs 56 žmones, tačiau manoma, kad jo aukomis tapo dar 36 žmonės.
Savo aukų jis ieškojo geležinkelio stotyse, stotelėse, traukiniuose ir autobusuose – nusižiūrėdavo ir vaikus, kurie keliaudavo be tėvų.
A.Čikatila įgydavo jų pasitikėjimą ir žadėdamas įvairiausių dalykų – kramtomų gumų, deficitinių sovietmečio prekių.
Maniakas vaikus žudydavo itin žiauriai, pjaustė juos dar gyvus, išpjaudavo vidaus organus, išniekindavo kūnus.
Žudiko pėdomis sekę tyrėjai iš pradžių manė, kad turi reikalų su morgo darbuotoju, kuris išmanė, kaip reikia atlikti autopsiją.
Pastaruoju metu realūs jo biografijos faktai, suplakti su prasimanymais, pasitelkiami antiukrainietiškai propagandai.
Vienas tokių pavyzdžių – „Facebook“ socialiniame tinkle platinama žinutė.
„Pedofilas, maniakas, psichinis ligonis, kanibalas = ukrainiečių nacionalistas. Viskas atitinka.
A.Čikatilos sūnus: Mano tėvas nėra žudikas, mano tėvas yra ukrainiečių nacionalistas. Tai interviu žurnalistams pasakojo maniako Andrejaus Čikatilo sūnus, išvykęs į Euromaidaną Kyjive.“
Tikėtina, kad šios informacijos šaltinis yra A.Čikatilos sūnaus Jurijaus interviu, publikuotas keliuose leidiniuose, įskaitant „Komsomolskaja pravda“.
Tačiau ten jo žodžiai pateikiami kiek kitaip:
„Jis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, dažnai buvo spausdinamas Rostovo laikraščiuose, o tarp draugų, „susibūrimuose“, prisimenu, buvo kalbama apie respublikų nepriklausomybę, tėvas, tiesą sakant, ragino keisti sistemą.
Jis sakė, kad jei Ukraina būtų atsiskyrusi, būtų gyvenusi bent jau kaip Lenkija, o dabar Maskva pasiima visus pinigus.
Kaip ukrainietis, kad jis buvo nacionalistas, tai tiesa. Nors jis 30 metų buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys.. Bet aš nemačiau jokių oficialių dokumentų apie tėvo priklausymą, tarkim, Ruchui“, – „Komsomolskaja pravda“ žurnalistui pasakojo maniako sūnus.
Net jei patį interviu laikysime gana patikimu, negalime nepastebėti, kad pats serijinio žudiko sūnus (asmuo, kuris dėl suprantamų priežasčių nėra nešališkas) prisipažįsta, kad jo tėvas ilgą laiką buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) narys.
Tačiau nėra jokių įrodymų, kad A.Čikatila kada nors būtų įstojęs į ukrainiečių nacionalistines organizacijas, o visas jo „nacionalizmas“ buvo išsakomas asmeniniuose pokalbiuose.
Žurnalistas-propagandistas
23-ejų A. Čikatila pateko į sovietinę armiją – iš pradžių pateko į prestižinį tiems laikams KGB pasienio padalinį Vidurio Azijoje, o vėliau dėl turimo išsilavinimo – ryšininku į Berlyną.
Vėliau jis įstojo į Komunistų partiją ir tam tikru laikotarpiu priklausė „nomenklatūrai“ – ėjo rajono kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigas (pretendentus į šias pareigas tvirtindavo Komunistų partijos Centro komitetas).
1984 m. jis buvo pašalintas iš Komunistų partijos ne dėl politinių priežasčių, o dėl baudžiamosios bylos, kurioje buvo nuteistas už turto pasisavinimą.
Žinoma, kad A.Čikatila buvo lojalus sovietų valdžiai pilietis. Ryškus to įrodymas, visų pirma, yra publikacijos, kurias jis skelbė dirbdamas laisvai samdomu žurnalistu.
Straipsnyje, skirtame mokinių esė (serijinis žudikas dirbo ir mokytoju), jis rašo:
„Mokiniai labai įsitraukę stebėjo kongreso darbą. Šių pastebėjimų pagrindu jie parašė rašinį „Imame pavyzdį iš komunistų“.
Kitose savo publikacijose garsusis žudikas žavėjosi Leninu, skleidė komunizmo idėjas, deklaratyviai palaikė sovietų valdžią.
Akivaizdu, kad jis ne tik ilgai laikėsi komunistinių pažiūrų, bet ir stengėsi jas skiepyti savo mokiniams.
Apsimetė pamišėliu ir nacionalistu
Teismo proceso metu A.Čikatila nevengė teatrališkų pasirodymų ir vaidybos. Jis net pareiškė, neva Ukrainos Ruchas jam paskyrė advokatą ir pareikalavo vertėjo iš ukrainiečių į rusų kalbą.
Tačiau tuo pat metu jis teigė esąs nėščias ir atliko kitus ekstravagantiškus veiksmus, tikriausiai bandydamas apsimesti psichikos ligoniu.
Pats teismo procesas buvo itin sudėtingas. Pakaltinamu pripažintas A.Čikatila bandė įvairiais būdais įrodyti priešingai: įžeidinėjo pareigūnus ir teisėjus, galėjo nusiimti kelnes teismo salėje ir rodyti visiems savo genitalijas.
„Aš kur dirbau, kur lankiausi, – pakeliui likdavo lavonai. Taip išeidavo. Kasmet… Aišku, kad aš kažkokia gamtos klaida, kažkokia šlykštynė… Likau miškų vilku. Sulaukėjau šioje visuomenėje“, – teismui pasakojo maniakas.
Rostovo apygardos teismas 1992-ųjų spalio 14-ąją paskelbė nuosprendį – mirties bausmė. Verdiktas teismo salėje sulaukė gausių aplodismentų. 1994 metais jis buvo sušaudytas.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Selektyvi ir tendencinga informacija skaitytojui suteikia iškreiptą vaizdą. A.Čikatilos politinės pažiūros niekaip nebuvo susijusios su jo vykdytais nusikaltimais. Kartu, atsižvelgiant į jo ilgametę narystę Sovietų Sąjungos komunistų partijoje ir ne kartą viešai išsakytas pažiūras, yra daug daugiau pagrindo laikyti jį sovietiniu patriotu ir komunistu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
